Kaip pasikeistų jūsų šeimos gyvenimas, jei vaikai, valdomi ne negatyvaus, o pozityvaus proto, išmoktų ne priešiškai, o palankiai reaguoti į kasdienes situacijas: ginčus su broliais ir seserimis, prašymus
išjungti elektroninius prietaisus ir klausyti, raginimus ruošti namų darbus, vakarinius konfliktus rengiantis eiti miegoti? Kas pasikeistų, jei jie nebūtų tokie nesukalbami, užsispyrę ir sugebėtų susivaldyti, kai kas nors vyksta ne pagal jų norus? Jei jie nesibaimintų naujų potyrių, o jų nekantriai lauktų? Jei mokėtų aiškiau reikšti savo jausmus, taptų atidesni ir dėmesingesni aplinkiniams? Kaip keistųsi jų laimės pojūtis ir kiek laimingesnis ir ramesnis taptų visos šeimos gyvenimas?

Vaikus, kurių požiūrį į aplinką formuoja negatyvus protas, valdo išorinės aplinkybės ir jų pačių jausmai. Tokie vaikai keblias situacijas sutinka priešiškai, užsisklendžia, negali išsivaduoti iš užplūdusių emocijų, negeba žvelgti į pasaulį smalsiai ir atvirai. Tad svarbiausia tėvų užduotis – ugdyti pozityvųjį vaiko protą: išmokyti drąsiai, lanksčiai ir atvira širdimi pasitikti iššūkius bei galimybes, iš negatyvaus proto būsenos sklandžiai grįžti į pozityvaus proto „režimą“. Būtent to moko naujoji Danielio J. Siegelo ir Tinos Payne Bryson knyga Smegenys, tariančios TAIP. Knygoje gausu iliustratyvių pavyzdžių ir praktinių patarimų, kurie padės lengvai įvaldyti autorių siūlomas technikas.

Būti gamtoje, pažinti gamtą – svarbiausias harmoningos vaikystės uždavinys, kurį tėveliams ir vaikams įgyvendinti padės ši paleontologo Scotto D. Sampsono knyga.

Pasaulyje nuolat atliekami tyrimai liudija, kad laikas ir patirtys gamtoje – būtiniausia sveiko vaiko gyvenimo dalis. Gamta teikia neįkainojamos naudos pažintinei, emocinei, socialinei žmogaus raidai, mažina įtampą, skatina sutelkti dėmesį. Deja, šiuolaikiniai vaikai žaidimams lauke teskiria menkutę dalį laiko, o tėvams trūksta elementarių žinių, kaip kurti ir padėti išlaikyti tvirtą vaiko ryšį su gamta.

Kaip vaiką nuvilioti nuo televizoriaus ar kompiuterio ekrano, kokių žaidimų ir veiklų lauke pasiūlyti ir... kaip būti gamtoje? Knyga Kaip užauginti gamtos vaiką gali tapti žaismingu ir praktišku vedliu, o jūs, pasitelkę knygoje aprašytus patikrintus metodus, padėsite vaikui prisijaukinti ir pamilti gamtą.

Ikimokykliniame amžiuje žaidimai ypač svarbūs – tai yra ugdymo būdas. Žaisdami vaikai lavina pažinimo gebėjimus, motoriką, suvokia jausmus, mokosi suprasti pasaulį.

Šioje smagioje ir kūrybiškoje ugdomojoje knygoje rasite daugybę žaidimų ir įvairių užsiėmimų 3–6 metų vaikams. Jie ne tik padės atitraukti ikimokyklinuką nuo televizoriaus, bet ir skatins vaiko raidą, smalsumą bei ugdys įvairius įgūdžius. Svarbiausia, darbelius paprasta atlikti, o reikalingų priemonių pakaks tų, kurių yra po ranka!

Ši knyga padės:

•  rasti smagių užsiėmimų namie – drauge šeimininkauti virtuvėje, žaisti aktyvius žaidimus ar sukurti įvairių rankdarbių;
• ugdyti ikimokyklinuko skaitymo bei matematinius įgūdžius, lavinti motoriką, sudominti mokslinėmis užduotėlėmis;
• skatinti vaiko fizinę, psichinę ir emocinę raidą pasitelkus muziką, šokius, vaidybą ir žaidžiant įvairius žaidimus lauke;
• nekasdieniškai ir kūrybiškai švęsti šventes;
• užimti vaikus ilgai keliaujant automobiliu.

Kiekvienas iš mūsų meilę išreiškiame ar ją priimame savo meilės kalba. Vieniems svarbu išgirsti palaikymo žodžius ar kuo daugiau laiko praleisti kartu su mylimu žmogumi, kitiems užtenka dovanų, rodomo paslaugumo ar švelnaus prisilietimo. Visa tai – penkios meilės kalbos.

Remdamasis ilgamete šeimų konsultavimo patirtimi ir iliustruodamas ją konkrečiais savo klientų pasakojimais, dr. Garis Čapmanas išmokins jus ne tik patars, kaip jaustis mylimiems, bet ir išmokys mylėti. „Penkios meilės kalbos“ – neabejotinai pakeis jūsų santykius su mylimu žmogumi. Žmonijos gyvavimo variklis yra troškimas būti artimam kam nors ir mylimam.

Dr. Garis Čapmanas – amerikiečių pedagogas, pastorius, šeimų konsultantas, radijo laidų vedėjas. Garis Čapmanas parašė daugiau nei 20 knygų, tačiau tarptautinio pripažinimo sulaukė knygos „Penkios meilės kalbos“. „Penkios meilės kalbos“ tapo bestseleriu ir išversta į daugiau nei 35-ias kalbas.

Knygoje aptariamos įvairios temos: draugystė, meilė, santykiai šeimoje, netektys, krizė, taip pat kitos gyvenimiškos problemos ir natūralūs, žmogiški jausmai, kuriuos ne visada lengva ištverti vienam, nesulaukiant artimųjų ar specialistų, pagalbos. Tikimės, kad rūpestingai parengti savanorių atsakymai padės vaikams, jaunimui bei suaugusiesiems, kuriuos kamuoja panašios problemos.

„Jaunam žmogui kartais gali būti sunku išdrįsti pradėti kalbėti apie savo sunkumus, užduoti rūpimus, bet gal ne itin lengvus klausimus tėvams, draugams ar kitiems juos supantiems žmonėms. Ypač nelengva, kai reikiamu metu nėra su kuo pasitarti, nors ir norėtųsi. Čia į pagalbą ateina „Draugo laiškai" – knyga, kurioje surinkti pačių jaunų žmonių užduodami jiems rūpimi klausimai ir kvalifikuotų „Jaunimo linijos" savanorių parengti atidūs atsakymai. Knyga, tikiu, ne vienam padės rasti atsakymus į neraminančius klausimus, ar suteiks drąsos pasikalbėti su artimais žmonėmis ir paskatins kreiptis pagalbos ar nukreips, kur toliau ieškoti patikimos informacijos. Didžiulė knygos vertė ta, kad jaunų žmonių laiškuose atskleidžiami skaudūs išgyvenimai primena, kad su sunkumais susiduriantis žmogus nėra vienas – yra ir kitų žmonių, susiduriančių su panašiais iššūkiais, keliančių tuos pačius klausimus. Jau vien to žinojimas gali suteikti šiek tiek paguodos ir paramos. Neabejoju, kad „Draugo laiškuose" surinkti klausimai ir atsakymai bus ypatingai vertingi ne tik patiems jaunuoliams, bet ir juos auginantiems tėvams, kitiems suaugusiems ir specialistams dirbantiems su jaunimu. Tai puiki galimybė geriau suprasti, kuo gyvena, ką jaučia, galvoja, ką patiria skirtingi jauni žmonės šiandieninėje Lietuvoje."

Dr. Lina Gervinskaitė-Paulaitienė

Psichologės ir knygų tėvams autorės Asta Blandė ir Eglė Gudelienė sako, kad dažnai pamirštame, jog su paaugliu svarbu bendrauti kitaip nei su vaiku. Tada tėvų ir jų paauglių vaikų santykiai ima priminti amerikietiškus kalnelius: vieną dieną jie patys geriausi draugai, kitą – vienas kitą ignoruoja, o trečią – pykstasi negalėdami surasti kompromisų.

Tam, kad šį laikotarpį išgyventi būtų lengviau, psichologės sukūrė tikrą išgyvenimo gidą tėvams – knygą „Paauglystė: šeimos santykių išbandymas“. Specialistės tikros: norint išspręsti problemą, svarbu atsisakyti išankstinių nuostatų ir pasistengti pažiūrėti į ją iš kelių perspektyvų. Psichologių požiūris atsispindi ir naujosios knygos struktūroje: joje aštuonios temos pristatytos atskirose tėvams ir paaugliams skirtose skiltyse.

Kaip vieną didžiausių iššūkių tėvų ir paauglių santykiuose abi psichologės įvardija suaugusiųjų pagarbos stoką savo vaikams. Nors tėvai to nedaro specialiai, tačiau kartais pamiršta, kad paauglys jau yra asmenybė.

Ši knyga - tai tarsi konsultacijų kabinetas, kur susitiksite su daugybe tėvų ir paaglių, leidusių pasidalyti jų kelione supratimo ir meilės link.

Ilgametis šeimų konsultantas dr. Gary Chapmanas pataria, kaip suprasti paauglio vaiko meilės kalbą ir sukurti teigiamus santykius su vaiku maištinguoju jo gyvenimo periodu. Sužinokite, kaip meilė keičia paauglio suvokimą, malšina pyktį ir nustato ribas, kada jau reikia disciplinos ar bausmės. Aptariamos svarbiausios paauglių gyvenimo problemos, tarp jų ir susijusios su atsakomybe, akcentuojamas jų nepriklausomybės troškimas. Pateikiama patarimų, kaip atskleisti paauglio vaiko meilės kalbą – veiksmingiausią priemonę, kuri padės mums patenkinti jo emocinės meilės poreikį.

„Principai, aprašyti šioje knygoje, turi tapti jūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Paauglio kūnui kasdien reikia maisto, o jo siela trokšta meilės. Norėčiau šią knygą padovanoti visiems paauglių tėvams ir pasakyti: „Ją parašiau jums. Žinau, kad mylite savo paauglį vaiką. Tačiau nesu įsitikinęs, ar jis jaučia jūsų meilę. Nemanykite, kad viskas ir taip bus gerai. Išmokite paauglio vaiko pagrindinę meilės kalbą ir nuolat ja bendraukite. Tai nelengva. Žinau. Pats visa tai perėjau. Tačiau tai verta jūsų pastangų, naudinga jūsų paaugliui vaikui, o kartu ir jums patiems.“

Paauglystė – tartum šuolis parašiutu: baisu, bet stengiesi suvaldyti drebančias kojas ir, atsainiai išsišiepęs, krinti, kad nuo žemės atsikeltum jau kaip tikras vyras. Penki labai patyrę instruktoriai jums pataria, kaip skrieti maloniai ir saugiai nusileisti. Psichiatras Linas Slušnys padeda geriau pažinti save ir suprasti draugą, atskleidžia bendravimo subtilybes (Kodėl sunku sutarti su tėvais? Kas yra vyriška draugystė? Kuo meilė skiriasi nuo susižavėjimo? Kas pirmas – jis ar ji – turi prabilti apie jausmus?). Jis negaili gerų patarimų, kaip ugdyti pasitikėjimą savimi, įveikti laikinus stresus ir tapti stipria asmenybe. Gydytojas neurologas Jonas Girskis pasakoja apie kūno pokyčius ir seksualumą, kalba ir apie intymius dalykus, kurių ne visada drąsu klausti. Kaip elgtis, kad taptum ne tik stiprus ir gražus, bet ir sveikas? Įvertink savo fizinę būklę ir nepatingėk atlikti gydytojo siūlomų pratimų. Žurnalistas Paulius Jurkevičius šmaikščiai paaiškina, kodėl būtina valyti ne tik dantis, bet ir batus, moko užsirišti kaklaraištį ir ragina neišsigąsti, šalia lėkštės pamačius daugiau nei vieną šakutę. Jis pamokys ir bendravimo meno – kaip prakalbinti merginą, kaip bendrauti su vyresniais ar užmegzti pažintį internete. Nepriklausomas finansų ekspertas Algimantas Variakojis pasakoja, kaip protingai elgtis su pinigais. Ir ne tik. „Tik trys procentai jaunuolių galvoja apie savo tikslus, kaip jie gyvens, kur ir iš ko gyvens. Bet kaip tik tie trys procentai ateityje ir gyvena pasiturinčiai ir laimingai,“ – rašo autorius. Šis skyrelis – trumpas savarankiškumo pradžiamokslis su naudingais patarimais, kurio pabaigoje siūloma pati geriausia investicija gyvenime... O hiphopo grupės „G&G Sindikatas“ lyderis Gabrielius Liaudanskas – Svaras kalba apie „svarbiausią mūsų gyvenimo dalį“ – laisvalaikį. Tai ne vien televizorius, kompiuteris ir knygos, bet ir laiptinės chebra, riedlentės, motociklai. Ir dar pankai, gotai, metalistai bei kitoks į rėmus netelpantis jaunimas, apie kurį Svaras turi ką pasakyti. Žinai, kas geriausiai skaito mūsų emocijas iš veido? Mamos ir merginos. Mūsų nelaimei, jos geriausiai jaučia, kai mes meluojame. Kaip jos tai sugeba nuspėti, nesuprantu, bet taip jau yra. Linas Slušnys Graži laikysena – ne tik fizinės sveikatos, geros savijautos, bet ir psichinės, emocinės būsenos veidrodis. Dvasiškai palūžęs, bėdų alinamas žmogus visada nerangus, susikūprinęs, raumenys įsitempę, nes kenčiantis protas verčia kentėti ir kūną. Jonas Girskis Aš visiškai nepritariu tiems, kurie sako, kad pakanka švariai ir tvarkingai vilkėti, o visą likusį laiką reikia tobulinti vidinį pasaulį. Be abejo, vidinį pasaulį lavinti reikia. Bet nereikia apleisti ir išorės. Nes apsileidimas – tai irgi įvaizdis. Bloga žinia pasauliui apie save. Paulius Jurkevičius Žodis „kada nors“ leidžia atsipalaiduoti, nieko neveikti, kol... Ateina senatvė ir stebuklingasis „kada nors“, guodęs visą gyvenimą, virsta „niekada“. Pažvelgi į niūrią kasdienybę ir supranti – nieko įdomaus gyvenime nenuveikei, nieko neturi. Tik sąskaitos ir skolos. (...) Vadovauti savo gyvenimo laivui reikia pradėti čia ir dabar, ne po penkerių ar dešimties metų. Algimantas Variakojis Yra viena maža paslaptis. Gyvenime svarbu ne pergalės ar medaliai, o artimi žmonės, kurie tave supa, ir draugai. Juos reikia saugoti, jų laikytis. Vienas būsi niekas. O kai mūsų daug – bet ką galime pasiekti. Jei šiandien padėsi draugui, rytoj jis padės tau. Viskas grįžta – patikrintas faktas. Gabrielius Liaudanskas – Svaras

Tai praktiškas ir aiškus gidas tėvams, norintiems efektyviai bendrauti su savo vaikais. Gausybė aprašymų, pavyzdžių ir iliustracijų pateikia paprastos informacijos ir žinių, kuriomis tėvai gali nedelsiant pasinaudoti praktiškai – mokytis kalbėtis bei spręsti problemas. Tai knyga, kuria galima naudotis individualiai arba grupėse, o joje aprašomi būdai yra tinkami visiems vaikams nepriklausomai nuo jų amžiaus. Jau klasika tapęs kūrinys šiuo metu yra toks pats aktualus ir naudingas kaip ir tuomet, kada pirmą kartą pasirodė prieš trisdešimt metų.

Adele Faber ir Elaine Mazlish – visame pasaulyje pripažintos ir daugybę apdovanojimų laimėjusios suaugusiųjų-vaikų santykių ekspertės. Jų dėstomos paskaitos ir sukurtos bendravimą gerinančios programos naudojamos tūkstančių įvairiausių grupių, o knygos išleistos daugiau nei dvidešimčia kalbų ir parduotos daugiau nei trijų milijonų tiražu.

„Viską išbandžiau, o jis toliau daro savo!“ Pavargę tėvai dažnai nuleidžia rankas. Kaip susitarti su vaikais, kai jie nenori rengtis ir tvarkytis, priešgyniauja, kai reikia eiti į mokyklą ar miegoti? Nevaldomą ar nervinantį savo mažylių elgesį tėvai linkę vertinti kaip piktavališkumą ir įžūlumą. Esama ir tokių, kurie kaltina save ir įžvelgia čia traumos padarinius. O gal yra kitų priežasčių? Nauji neurofiziologijos ir eksperimentinės psichologijos atradimai kitaip nušviečia tokį iš proto varantį elgesį. Knygoje pateikiama iškalbingų piešinių, mokslinių aiškinimų ir naujoviškų patarimų, tėvams siūlančių elgtis pagal vaiko amžių. Ar esate pasirengę atsisakyti kai kurių savo įpročių, įsikalbėtų tiesų ir netgi tvirtų įsitikinimų?

Informacija knygoje pateikiama nuosekliai, pagal amžiaus grupes. Nušviečiama daug skirtingų situacijų beidar daugiau skirtingų galimybių į jas reaguotis. Viena akivaizdu (ir tėvai tai, deja, pamiršta) – vaikai veikia, mato ir mąsto visai kitaip nei suaugusieji, todėl mūsų, suaugusiųjų staigūs ir neapgalvoti interpretavimo būdai dažniau pakenkia vaikui nei padeda. Tiesą sakant, po visais patarimai slepiasi gerai žinoma tiesa: vaikams reiki skirti pakankamai meilės ir laiko, patvirtinti jų jausmus, o ne paneigti. Tik kaip tai padaryti kasdien – idėjų neretai pritrūksta. Galbūt jų rasite čia?

Isabelle Filliozat – psichologė, psichoterapijos pedagogė, Ryšių ir emocijų supratimo mokyklos vadovė, daugybės knygų autorė.

Nebesuprantu! Kas nutiko mano vaikui?

6-11 metų periodas daugeliui tėvų atrodo kaip atokvėpis tarp daug jėgų pareikalavusių kelerių pirmųjų metų su vaiku ir nenumaldomai artėjančios paauglystės. Tačiau nereikėtų apsigauti! Šiuo metu intensyviai formuojasi savarankiškumo siekiančio vaiko smegenys, akivaizdžiai reiškiasi jo emocingumas ir vystosi pirmieji socialiniai įgūdžiai. Visa tai lemia vaiko nepastovumą: vieną dieną jis gali norėti prisiglausti, apsikabinti, kitą – stumia tėvus į šalį ir nežinia ko lieja ašaras ar susimuša mokykloje.

Tokį etapą, lyg šokčiojimą amerikietiškaisiais kalneliais, nelengva įveikti ne tik vaikams, bet ir jų tėvams. Tėvai, susidūrę su nepaaiškinama emocijų kaita ar priešgyniavimu, dažnai pasimeta, netenka kantrybės ar imasi griežtesnių auklėjimo priemonių. Tačiau net ir menkiausi konfliktai ne juokais išvargina visą šeimą ir kartais neleidžia pasiekti trokštamų rezultatų.

Siekdama padėti įveikti pereinamąjį etapą, knygos autorė aptaria tėvams dažnai kylančius klausimus, pasitelkia iliustruotus pavyzdžius ir naujausių mokslinių tyrimų duomenis bei remiasi pozityvaus auklėjimo, empatiško elgesio su vaiku principais, pataria, kaip elgtis įvairiose situacijose, kad kiekviena su vaiku praleista akimirka būtų šviesi ir laiminga.

Ar jūs toksiškų tėvų vaikas?

Kai buvote maži...

• ar tėvai sakė jums, kad esate blogas ar nieko vertas?
• ar drausmindami jus naudojo fizinę jėgą?
• ar jums reikėjo rūpintis tėvų problemomis?
• ar dažnai bijodavote tėvų?
• ar tėvai darė ką nors, ką privalėjote laikyti paslaptyje, tik tarp jūsų?

Dabar, kai jau suaugote...

• ar tėvai vis dar elgiasi su jumis kaip su mažu vaiku?
• ar praleidę šiek tiek laiko su tėvais patiriate intensyvių emocijų ar fizinių reakcijų?
• ar tėvai kontroliuoja jus grasindami, kurstydami kaltės jausmą, pasitelkdami pinigus?
• ar jaučiate, kad neįtiksite savo tėvams, kad ir ką bedarytumėte?

Šioje knygoje mokslų daktarė Suzana Forvard (Susan Forward) – visame pasaulyje garsi psichologė, dėstytoja, grupinių terapinių užsiėmimų ir mokymų vadovė daugelyje Pietų Kalifornijos medicinos ir psichiatrijos centrų – dalijasi tikromis jau suaugusių vaikų, kuriuos užaugino toksiški tėvai, istorijomis. Šie nesumeluoti pasakojimai gali padėti išsilaisvinti iš žlugdančių santykių su tėvais ir atrasti naują pasaulį, pripildytą pasitikėjimo savimi, vidinės stiprybės ir emocinės nepriklausomybės.

„Bandymas iš tikrųjų tapti suaugusiu žmogumi nėra tolygus procesas. Kilsite, krisite žemyn, pasistūmėsite į priekį, o tada – vėl atgal. Nusiteikite tam, kad ne viskas pavyks, kad neišvengsite kluptelėjimų. Niekuomet galutinai neatsikratysite nerimo, baimės, kaltės ir sumaišties jausmų. Tai neįmanoma. Tačiau šios demoniškos jėgos daugiau nebegalės jūsų valdyti – tai ir yra svarbiausia.“

Ramūs tėvai, geri brolių ir seserų santykiai“ – tai skaitytojų visame pasaulyje pamėgt   as praktinis gidas, kuriame amerikiečių klinikinė psichologė dr. Laura Markham pristato paprastus, tačiau veiksmingus būdus, kaip numalšinti kovas tarp brolių ir seserų bei skatinti meile, supratimu grįstus santykius.

Pavydas tarp brolių ir seserų – natūralus ir neišvengiamas, tad net ir labiausiai atsidavusiems tėvams ne visada pavyksta išlaikyti pusiausvyrą, kai konkurencija tarp vaikų įsisiūbuoja. Tačiau tik nuo jūsų priklauso, ar vaikai vertins vienas kitą, o užaugę taps draugais visam gyvenimui – pasitelkę šioje knygoje pateiktus praktinius patarimus, padėsite vaikams išsiugdyti stiprų, pozityvų ryšį, galingesnį už norą varžytis.

Dr. Laura Markham – didelio tėvų susidomėjimo susilaukusios knygos „RAMŪS TĖVAI, LAIMINGI VAIKAI: kaip nustoti šaukti ant savo vaikų ir užmegzti su jais ryšį“ autorė. Kolumbijos universitete apgynė filosofijos daktaro laipsnį klinikinės psichologijos srityje ir dirbo tėvystės konsultante su daugybe šeimų visame anglakalbiame pasaulyje. Kaip iškili tėvų ir vaikų gynėja, dažnai kalba per televiziją ir radiją, yra minima šimtuose publikacijų nuo Redbook iki Wall Street Journal.

Amerikiečių psichologas Robertas E. Emery, daugelį metų dirbantis su skyrybas išgyvenančiomis šeimomis, pasakoja istorijas iš savo patirties ir dalijasi vertingais patarimais, kaip, bendradarbiaujant su buvusiuoju ar buvusiąja, sudaryti tokį tėvystės planą, kuris geriausiai atlieptų besikeičiančius vaiko poreikius. Vadovaudamiesi šiuo planu pasieksite, kad gyvenimas dvejuose namuose vaikui taptų mažesne našta.

Vaikai teturi vieną vaikystę. Vaikystė gali būti, turėtų būti nekaltumo, pasitikėjimo, nuostabos, džiaugsmo, tyrinėjimo, mokymosi, stiprėjimo ir vertingų pastangų laikas, – o kartu ir laikas pridaryti daugybę klaidų. Vaikystė yra metas, kai reikia tikėtis naujų pradžių ir pasikartojančių klaidų, kai reikia visa tai atleisti ir priimti. Vaikystė yra metas, kai niekas, net griežčiausias papeikimas, neturėtų atimti iš vaiko jausmo, kad jis yra mylimas, saugus ir kad juo rūpinamasi. Vaikystė yra metas, kai gali išmokti savarankiškumo, nepriklausomybės ir atsakingumo, drąsiai žengdamas į priekį nuo saugaus tėviškos meilės pamato. Vaikystė reiškia, kad esi apsaugotas nuo gilių žaizdų, kurių beveik neįmanoma išgydyti, bet ne nuo gyvenimo sutrenkimų ir mėlynių, nuo skausmo, kuris leidžia išmokti esmines, nors kartais ir sunkias pamokas.