Gargždų bibliotekos istorijos ištakos siekia XIX a. Pirmosios žinios apie bibliotekas, knygų plitimą Gargžduose siejamos su Gargždų dvaro savininku Feliksu Rönne. XIX a. F. Rönne dvare pradėta kaupti vertinga biblioteka. Dauguma šios bibliotekos knygų priskiriama tiksliesiems mokslams. Padedant sūnui Eugenijui Rönne, rinktos zoologijos, mineralų, porceliano dirbinių, paveikslų kolekcijos. Šaltiniuose E. Rönne minimas kaip išsilavinęs, domėjęsis menu, rašęs eilėraščius žmogus. Jo pastangomis bibliotekoje buvo sukaupta iki keturių tūkstančių knygų ir XIX a. antroje pusėje Gargždų dvaras garsėjo vertingais ir retais meno ir mokslo leidiniais, dvaro biblioteka ir muziejumi. Įdomu tai, kad Lietuvoje į dvaro bibliotekas patekti galėjo ne kiekvienas – jomis naudojosi aukštuomenės atstovai, o paprastam žmogui čia gauti knygą buvo neįmanoma. Tačiau Gargždų dvaro savininkas elgėsi kitaip – jis leido bibliotekoje skaityti knygas kiekvienam norinčiam, su sąlyga – imti jas švariomis rankomis.

Bibliotekos vystymąsi, raidos tendencijas lėmė socialiniai, ekonominiai, kultūriniai pokyčiai, valstybėje vykę politiniai įvykiai. Daug kartų keitėsi bibliotekos struktūra, sunkiai sprendžiami materialinės bazės klausimai, valstybėje vykę politiniai įvykiai turėjo įtakos renginių tematikai, bibliotekos veiklos rodikliams. Priešingai nei pirmaisiais bibliotekos gyvavimo metais, bibliotekai perėjus į centralizuotą bibliotekų sistemą, šiuolaikinės bibliotekos veikla pagrįsta demokratijos principais.

2000 metų gruodžio 28 d. Klaipėdos rajono savivaldybės Taryba priėmė sprendimą, kuriuo bibliotekai suteiktas akademiko Jono Lankučio vardas ir biblioteka pavadinta Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešąja biblioteka. Šiai progai bibliotekoje vyko iškilminga Jono Lankučio vardo suteikimo bibliotekai šventė. Pristatyta informacinė lenta, kurią skambant kanklėms atidengė akademiko našlė Janina Lankutienė, šventėje dalyvavo garbingų rajono ir miesto svečių.

Biblioteka ypač puoselėja Jono Lankučio atminimą. Organizuojami gimimo ir mirimo metinių minėjimo renginiai,- paskutinis jų – 95 gimimo metinėms skirtas renginių ciklas „Prie didžiojo knygos kelio: akademikui Jonui Lankučiui – 95“, kuriame tradiciškai dalyvavo J. Lankučio artimieji: dukra Margarita Lankutytė-Dautartienė, vaikaičiai Juozas Dautartas ir Jonas Lankutis.

Kiekviena biblioteka unikali savo istorija: ji turi išskirtinių raidos bruožų, per daugelį metų susiklosčiusių kultūrinės, informacinės veiklos tradicijų. Skirtinguose istorijos laikotarpiuose bibliotekų funkcijos, apibrėžimas ir teikiamos paslaugos kito, tai atsispindi kiekvienos bibliotekos raidoje.