Gargždų bibliotekos istorijos ištakos siekia XIX a. Pirmosios žinios apie bibliotekas, knygų plitimą Gargžduose siejamos su Gargždų dvaro savininku Feliksu Rönne. XIX a. F. Rönne dvare pradėta kaupti vertinga biblioteka. Dauguma šios bibliotekos knygų priskiriama tiksliesiems mokslams. Padedant sūnui Eugenijui Rönne, rinktos zoologijos, mineralų, porceliano dirbinių, paveikslų kolekcijos. Šaltiniuose E. Rönne minimas kaip išsilavinęs, domėjęsis menu, rašęs eilėraščius žmogus. Jo pastangomis bibliotekoje buvo sukaupta iki keturių tūkstančių knygų ir XIX a. antroje pusėje Gargždų dvaras garsėjo vertingais ir retais meno ir mokslo leidiniais, dvaro biblioteka ir muziejumi. Įdomu tai, kad Lietuvoje į dvaro bibliotekas patekti galėjo ne kiekvienas – jomis naudojosi aukštuomenės atstovai, o paprastam žmogui čia gauti knygą buvo neįmanoma. Tačiau Gargždų dvaro savininkas elgėsi kitaip – jis leido bibliotekoje skaityti knygas kiekvienam norinčiam, su sąlyga – imti jas švariomis rankomis.

Bibliotekos vystymąsi, raidos tendencijas lėmė socialiniai, ekonominiai, kultūriniai pokyčiai, valstybėje vykę politiniai įvykiai. Daug kartų keitėsi bibliotekos struktūra, sunkiai sprendžiami materialinės bazės klausimai, valstybėje vykę politiniai įvykiai turėjo įtakos renginių tematikai, bibliotekos veiklos rodikliams. Priešingai nei pirmaisiais bibliotekos gyvavimo metais, bibliotekai perėjus į centralizuotą bibliotekų sistemą, šiuolaikinės bibliotekos veikla pagrįsta demokratijos principais.

2000 metų gruodžio 28 d. Klaipėdos rajono savivaldybės Taryba priėmė sprendimą, kuriuo bibliotekai suteiktas akademiko Jono Lankučio vardas ir biblioteka pavadinta Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešąja biblioteka. Šiai progai bibliotekoje vyko iškilminga Jono Lankučio vardo suteikimo bibliotekai šventė. Pristatyta informacinė lenta, kurią skambant kanklėms atidengė akademiko našlė Janina Lankutienė, šventėje dalyvavo garbingų rajono ir miesto svečių.

Bibliotekai ypač svarbu puoselėti literatūros ir dramaturgijos kritiko, akademiko, Gargždų miesto garbės piliečio Jono Lankučio atminimą. Šis iškilus asmuo paliko gilų pėdsaką Lietuvos kultūroje, todėl jo palikimui skiriame ypatingą dėmesį. 2025-ieji metai mums ypatingi – minime dvi svarbias sukaktis: Jono Lankučio 100-ąsias gimimo metines bei 25-ąjį jubiliejų, kai bibliotekai buvo suteiktas jo vardas. Šios datos tampa įkvėpimu kurti ir dalintis šviesiais prisiminimais apie Jono Lankučio gyvenimą ir veiklą. Jubiliejinių metų išskirtinis akcentas – bibliotekos durys, papuoštos Jono Lankučio atvaizdu, primenančios kiekvienam lankytojui apie šio žmogaus reikšmę mūsų krašto kultūrai. Taip pat išleidome limituoto leidimo skaitytojo bilietą, skirtą akademiko 100-mečiui. Šiai progai organizavome atminimo vakarą, kvietusį bendruomenę susiburti, išgirsti prasmingus pranešimus, prisiminti Jono Lankučio gyvenimo kelią ir kartu įprasminti jo palikimą.

Kiekviena biblioteka unikali savo istorija: ji turi išskirtinių raidos bruožų, per daugelį metų susiklosčiusių kultūrinės, informacinės veiklos tradicijų. Skirtinguose istorijos laikotarpiuose bibliotekų funkcijos, apibrėžimas ir teikiamos paslaugos kito, tai atsispindi kiekvienos bibliotekos raidoje.