Biblioterapija – edukacinė priemonė, kurios metu randamas asmeninis santykis su kūriniu, tekstu, plečiamas skaitančiojo akiratis ir formuojamos jo asmeninės savybės. Anot dr. Daivos Janavičienės, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos tyrėjos, knygų skaitymo teigiamas poveikis jau vien tas, kad skaitytojas atsitraukia nuo kasdienybės rūpesčių. Skaitydamas žmogus panyra į kitą realybę, išgyvena knygos herojų patirtis, tarsi įsitraukia į paties autoriaus kūrybinį procesą. Taip ir pailsi, ir įsikrauna. Pasakų terapija – vienas iš biblioterapijos metodų asmenybei pažinti ir ugdyti. Pasakos svarba turi įtakos visapusiškam vaiko ugdymui, tai pirmoji edukacinė priemonė, per kurią vaikas pažįsta jį supantį pasaulį ir bendražmogiškąsias vertybes. Pasakos moko reikšti jausmus, įvardyti juos ir suvokti. Naudingiausios tos pasakos, kuriose yra ne tik veiksmas, bet ir aprašyti herojaus jausmai, įvairios gyvenimiškos situacijos, kurios padeda formuotis vaiko asmenybei ir jo dvasiniam pasauliui. Taip mokomasi suvokti, kas yra gerumas, meilė, sąžiningumas, pasiaukojimas ir t. t. Pagaliau pasakos yra puiki, maloni, nuostabi galimybė patirti įvairių nuotykių ir daugybę įspūdžių.
Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyrius, prisidėdamas prie Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos projekto ,,Biblioterapijos taikymas bibliotekose“, rugpjūčio 12 d. kvietė vaikus ir jų tėvelius į biblioterapijos užsiėmimą „Žolelių pasakos“. Susitikimas vyko knygų autorės (knygos „Ilja. Paliesti Dievą“ ir „Ir ateis ta diena. Pasakojimai apie žoleles“), žurnalistės, kalbininkės, o kartu ir žoliautojos Giedrė Bružienės ir jos vyro žolelių ūkyje. Šalia nedidelės, medžiu kvepiančios trobelės rašytoja sukvietė visus, kurie norėjo susipažinti su stebuklingu augalų pasauliu. Didelį įspūdį susirinkusiems padarė žoliautojos Giedrės įdomūs ir įtraukiantys pasakojimai apie vaistažoles, jų savybes ir panaudojimą. Keliaudami Minijos slėnio vingiais, vaikai ne tik pažino, skynė vaistažoles, bet ir išgirdo įdomių legendų apie medžius ir augalus. Kelio pabaigoje visi, atsigaivinę šaltinio vandeniu, pajudėjo sodybos link, kur jų laukė pasakų terapijos užsiėmimas. Kiek pasistiprinę žolelių arbata, dalyviai pasinėrė į pasakų kūrimo procesą. Užsiėmimui pasirinkta asmenybės vystymo biblioterapijos metodika, kitaip dar pavadinama edukacine. Anot dr. Daivos Janavičienės, edukacinė biblioterapija suvokiama kaip harmoningas impulsas asmenybei, skaitant ir suvokiant išmintingus tekstus. Reikšminga, jog vaikai ne tik kūrė, bet ir dalinosi su kitais savo pasakų siužetais, įdomiai pristatė jų herojų patiriamus nuotykius. Vėliau vyko užsiėmimo apibendrinimas ir refleksija.
Dėkojame Giedrei Bružienei ir visiems susirinkusiems už puikias emocijas. Artėjančios Žolinės šventės proga mūsų skaitytojus kviečiame nepamiršti iš pievų prisirinkti glėbį aromatingų vaistažolių. O jau išsivirę skanios arbatos, mėgaukitės ja su puikia knyga rankose.
Vaikų ir jaunimo literatūros skyriaus ved. pavaduotoja edukacijai ir informacijai Albina Ananjeva