„Greitai sukas gyvenimo ratas,

vaikystė, jaunystė palieka kažkur praeity.

Rodos dar vakar mes buvom jauni

ir laimingi,

o šiandien prie durų jau stovi ruduo.

Saulė pakyla, paukščiai sugrįžta,

gegutė skaičiuoja metus,

vasara uogom pakvimpa

ir vėl atkeliauja ruduo.“

Šį vakarą skambėjo eilės iš pirmosios Stefos Zonienės knygos „Žodžių žaismas“.

Renginyje poetė dalinosi prisiminimais iš vaikystės, paauglystės. Papasakojo apie įkvėpimus rašyti, kurti.

Paklausta, kada užgimė pirmieji eilėraščiai, rašytoja prisipažino, jog ir pačiai kilo šis klausimas. Tad pagalvojusi prisiminė, kad pirmąsias eiles parašė 11-12 metų, būdama penktoje klasėje.

Knygos pristatymo metu eilės skambėjo ne tik iš poetės lūpų. Stefa Zonienė pasikvietė į pagalbą savo anūkus, kurie deklavamo pirmuosius jos eilėraščius.