Lilija Kerpienė žinoma etninės kultūros puoselėtoja ne tik Dovilų seniūnijoje, Klaipėdos rajone bet ir Lietuvoje. Vykdydama kultūrinę veiklą L. Kerpienė bendradarbiavo su Dovilų seniūnija, Dovilų pagrindine mokykla, Dovilų vaikų darželiu „Kregždutė“, Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos Dovilų filialu, Dovilų, Šiūparių, Birbinčių ir kitomis kaimo bendruomenėmis, Dovilų pagyvenusių žmonių klubu „Sidabrinė gija“ ir aplinkinių kaimų gyventojai, dalyvauja seniūnaičių sueigose.
Lilija Kerpienė inicijavo plataus pobūdžio etnokultūrinę veiklą Doviluose: etnokultūrinis bendradarbiavimas su vietos įstaigomis, regiono mokslo institucijomis, projektinė veikla, etnografinės ekspedicijos, lauko tyrimai, folkloro renginiai, sceninės folkloro programos, lietuvininkų tradicijų pristatymai, etnografinės medžiagos sklaida, folkloro ansamblio „Lažupis“ veikla, parodos, konferencijos, seminarai, tradicinės kalendorinės šventės, edukacijos įvairaus amžiaus grupėms, kultūriniai turistiniai maršrutai, dieninės etnokultūros stovyklos vaikams, švietimo ir kultūros įstaigų konsultavimas, metodinė pagalba folkloro bei etnokultūros klausimais. Greta etnokultūrinių renginių organizuojamos valstybinės šventės, kultūrinio istorinio pobūdžio susitikimai, lietuvininkų ir jų palikuonių sueigos, istorinių įvykių, kraštui nusipelniusių asmenybių minėjimai, atminimo valandos.
Lilijos Kerpienės asmeninės iniciatyvos dėka Dovilų kultūros namai tapo Dovilų etninės kultūros centru, kuris saugoja, gaivina ir puoselėja šiame krašte susipynusias Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos etnografinių regionų tradicijas, fiksuoja ir saugo krašto etnokultūrinį, istorinį paveldą, rūpinasi jo sklaida, ieško naujų, savitų folkloro raiškos formų, siekia subtilios tradicijos ir naujumo sintezės, kuria šiuolaikišką požiūrį į etnokultūrines vertybes ir jų sklaidą kultūrinėje aplinkoje.
Lilija yra nusipelniusi kultūros sklaidai ir plačiąja prasme. Ji aktyviai dalyvavo Klaipėdos rajono etninės kultūros plėtros programos įgyvendinime, buvo ilgametė Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos narė, aktyvi visuomenininkė. Dalyvaudavo tautodailininko Vytauto Majoro vardo premijos skyrimo komisijoje, prisidėjo prie Klaipėdos rajono kultūros strategijos iki 2030 m. rengimo, pagrindinė J. F. Kelkio premijos iniciatorė.
L. Kerpienė ne kartą apdovanota įvairiomis padėkomis ir apdovanojimais už išskirtinius pasiekimus etninės kultūros srityje, puoselėjant Klaipėdos krašto nematerialųjį kultūros paveldą. Už dviejų etnografinių regionų – Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos – kultūros puoselėjimą, populiarinimą, už suburtą stiprią profesionalų komandą, už kuriamus ir vykdomus svarbius ir unikalius etninės kultūros projektus, įdomias ir vertingas edukacijas jai skirtas „Metų kultūros žmogaus“ įvertinimas.
Gargždams minint jubiliejinius 770-uosius metus, etninės kultūros puoselėtojai, buvusiai Dovilų etninės kultūros centro vadovei Lilijai Kerpienei suteiktas Garbės pilietės vardas. Jos kandidatūrą komisijai teikė Dovilų etninės kultūros centras su vietos bendruomene.