Gimė 1950 m. lapkričio 10 d. Centralnij Chazano kaime Sibire, kur tremtyje buvo jo tėvai. 1957 m. šeimai iš Sibiro leista grįžti į Tėvynę, į gimtąją Tauragę. 1966 m., baigęs aštuonias klases, įstojo į Tauragės politechnikumą, pasirinko metalo apdirbimo pjovimu technolgo specialybę, nes norėjo kuo greičiau pradėti dirbti, padėti tėvams išlaikyti šeimą. Po mokslų įsidarbino Tauragės MSV.

Būsimo kunigo gyvenimui daug įtakos padarė mama Zofija, turėjusi pedagogo išsilavinimą, pasak jos sesers Stanislavos, „reto kantrumo, darbštumo ir tvarkingumo, meniškos prigimties žmogus. Visus stebindavo siuvinėtais rankdarbiais, daug siuvinėjo augindama vaikus tremtyje. Labai rūpinosi vaikais“. Mama buvo labai pamaldi, jos įtaka tikėjimo išugdymui tapo vidine paskata atrandant kunigystės kelią.

1974 m. – jau po mamos mirties – Jonas Paulauskas stojo mokytis į Kauno kunigų seminariją. Kunigu įšventintas 1979 m. gegužės 27 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje. 1988 m. liepos 3 d. kun. Jonas Paulauskas atkeltas į Gargždus, kur tapo 33-iuoju Gargždų parapijos istorijoje klebonu.

1989 m. klebonas pradėjo penktosios Gargždų bažnyčios (pašventinta 1992 m.) statybą, kuri tapo pagrindiniu miesto simboliu. Į bažnyčios bokštą įkeltas iš Australijos pargabentas laikrodis, interjeras papuoštas R. Mulevičiaus vitražais, įsigyti ir sumontuoti 27 balsų vargonai. Klebonas yra daugumos Gargžduose veikiančių katalikiškų organizacijų įkūrėjas, globėjas, dvasios vadas. Jam taip pat teko didžioji Jokūbavo bažnyčios statybos darbų našta, Mikoliškių medinės bažnyčios remontas.

Gargždų parapijos klebono kun. Jono Paulausko nuoširdi ganytojiška veikla, nemaža kunigo darbo patirtis Telšių vyskupijoje buvo įvertinta ir 2001 m. lapkričio 6 d. jam suteiktas kanauninko titulas.

Kanauninkas Jonas Paulauskas yra Telšių vyskupijos katedros kapitulos narys. Išrinktas į Telšių vyskupijos kunigų tarybą ir konsultorių kolegiją.

Gargždų miesto garbės piliečio vardas Gargždų parapijos klebonui suteiktas 2003 m. rugpjūčio 11 d.