Aldona Vareikienė gimė 1933 metų rugpjūčio 1-ąją dieną Šiaulių apskrities Pašvitinio valsčiaus Peluodžių kaime (dabar – Pakruojo rajono teritorija), patriotiškai nusiteikusių pasiturinčių ūkininkų šeimoje. 1940−1944 m. lankė Rimdžiūnų pradžios mokyklą, 1946−1948 m. − Pašvitinio progimnazijoje baigė keturias klases, 1948−1952 m. mokėsi Kretingos gimnazijoje. Palikti gimtąjį kaimą Šerkšnių šeima buvo priversta dėl tremties į Sibirą grėsmės.

1952−1957 m. studijavo žurnalistiką Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete.
 

Baigusi universitetą pagal tuometinę tvarką buvo paskirta į Priekulės rajono laikraščio „Lenino keliu“ redakciją literatūrine darbuotoja, vėliau dirbo laikraščio atsakingąja sekretore. 1959 m., sujungus Priekulės ir Klaipėdos rajonų redakcijas, perkelta į Gargždus. Iki 1990 metų dirbo Klaipėdos rajono laikraščio „Raudonasis švyturys“ (nuo 1962 m.  pavadinto „Banga“) atsakingąja sekretore.

1995−2004 m. Klaipėdos rajono savivaldybėje ėjo kalbos tvarkytojos ir atstovės spaudai pareigas, tobulinosi „America center“ valstybės tarnautojų mokymuose.

Su vyru Arimantu Vareikiu (1934−1993) Gargžduose užaugino sūnų istoriką Vygantą Vareikį, Klaipėdos universiteto profesorių, ir dukrą Neriją Vareikytę-Valinčienę, Endriejavo vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoją metodininkę.

Žurnalistė Aldona Vareikienė buvo ELTOS ir BNS spaudos agentūrų bendradarbė. Kartu su bendraautoriais parengė spaudai leidinį „Atgimimo paminklai“ (1991 m.). Bendradarbiauja „Versmės“ leidykloje leidžiant šimtatomės serijos „Lietuvos valsčiai“ monografijas. Kelis dešimtmečius A. Vareikienė buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narė. Nuo pirmųjų Atgimimo dienų dalyvauja Lietuvos Sąjūdžio organizacinėje veikloje ir renginiuose, buvo Klaipėdos rajono Sąjūdžio tarybos atsakingoji sekretorė.

Visuomeninė veikla. Domisi ir rašo literatūros, istorinės atminties, kraštotyros, tautodailės temomis, savo rašinius spausdina laikraščiuose ir žurnaluose. Dalyvavo kuriantis Savanoriškos knygų draugijos ir Kultūros fondo organizacijoms, kurį laiką yra vadovavusi Klaipėdos rajono moterų tarybai, Lietuvos nepriklausomybės metais − darbo grupei, rinkusiai istorinius duomenis apie Klaipėdos rajone gyvenančius tremtinius ir kitus asmenis, nukentėjusius nuo okupacijų. Literatūros mylėtojų ir propaguotojų klubo „Gabija“ narė.

Įvertinimas. Už sąžiningą pareigų atlikimą ir nuopelnus visuomeninėje veikloje apdovanota Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Padėkos raštais.

Už darbą renkant politinių kalinių ir tremtinių prisiminimus apie jų kalinimo ir tremties vietas, laisvės kovų dalyvius, rezistentus ir jų kovas pareikšta Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko padėka (2001 m.).

Aldona Vareikienė yra tarp tų Lietuvos Sąjūdžio veikėjų, kuriems už išskirtinius nuopelnus Baltijos keliui (1989 08 23)  įteiktas Baltijos Asamblėjos Padėkos raštas.

Už iniciatyvią veiklą diegiant leidybos ir poligrafijos naujoves regioninėje spaudoje bei propaguojant kino, teatro meną ir etnokultūrą apdovanota Lietuvos TSR valstybinio leidyklų, poligrafijos ir knygų prekybos reikalų komiteto ir Kultūros darbuotojų profsąjungos respublikinio komiteto (1983 m.), Lietuvos kinematografininkų sąjungos (1985 m.), Knygos bičiulių draugijos (1989 m.) Garbės raštais. Daugkartinė regioninių laikraščių poligrafijos, publicistikos, rašinių etnokultūros temomis konkursų prizininkė.

2013-aisiais žurnalistei Aldonai Vareikienei suteiktas Gargždų miesto garbės pilietės vardas. Tokio įvertinimo ji nusipelnė kaip ištikima Klaipėdos rajono kultūros istorijos metraštininkė.