A. Netoli Gargždų (Kalniškės) piliakalnio tekančio Gargždupio upelio pavadinimo

Gargždupis – dešinysis Minijos upės intakas. 

B. Mažeikių rajone

Storasis Gargždų ąžuolas – gamtos paminklo statusą turintis išskirtinis medis.

A. Kai meluoja

B. Kai nemoka matematikos

C. Niekada

D. Visi atsakymai teisingi

B. Gürsden

C. Vytautas Rimavičius

1968 m. Vytautas Rimavičius sukūrė dainą „Gargždai – mano miestas“.

A. Kermošinius saldainius

Kermošiniai (atlaidų) saldainiai  šventėms  suteikė  ypatingų  spalvų, namie gaminti saldainiai  kartais siekdavo net pusę metro, tačiau liko populiarūs net atsiradus pramoninės gamybos saldumynams.

B. Anielino piliakalnis

Kalniškės piliakalnis dar vadinamas Gargždų, Anielino piliakalnis arba Gargždės pilalė.

C. Žvyras

Gargždas – birių ir susicementavusių nuotrupinių nuogulų frakcija, susidedanti iš 10–100 mm skersmens apgludintų uolienų ir mineralų nuotrupų, vadinamų apvalainukais arba paplokštainiais. Nuotrupas apgludina upių, ledynų tirpsmo vanduo, jūrų ir ežerų pakrančių bangos. Viduramžiais gargždas buvo dažnai naudojamas gatvėms grįsti.

A. 1252 metais

Gargždai (Garisdos vardu) pirmą kartą paminėti 1252 m. balandžio 5 dieną Kuršo vyskupo ir Livonijos ordino pasirašytame žemių dalybų dokumente.

A. Iš Australijos

Bažnyčiai laikrodį padovanojo klebono kun. L. Veselio giminaičiai iš Melburno (Australija).

C. Ceklis

Cẽklis (lot. Ceclis, Keklys) – kuršių žemė dabartinės Žemaitijos šiaurės vakaruose tarp Ventos upės ir Baltijos jūros. Ceklis buvo didžiausia žemė pietiniame Kurše – jos plotas siekė apie 2500 km².

B. Tarzanu

Pranas Gudauskas buvo įspūdingos išvaizdos vyras – aukštas, raumeningas, labai dailiai nuaugęs. Ypač iš minios jį išskyrė ilgi vešlūs plaukai, todėl jį, Lietuvos cirko pradininką, žemiečiai vadino Tarzanu.

Informacija iš Visuotinės lietuvių enciklopedijos

B. Angliško

C. Stanislovas Augustas Poniatovskis

Herbą – svarbų miesto savarankiškumo ženklą – Gargždams suteikė Lietuvos Didysis kunigaikštis  Stanislovas Augustas Poniatovskis kartu su Savivaldos privilegija 1792 m.

A. Renė šeimos koplyčia

Baronai Renė bažnyčios šventoriuje pastatė nedidelę, dailią klasicizmo stiliaus Nukryžiuotojo Jėzaus koplyčią su rūsyje įrengta šeimos kapaviete.

A. A1

Lietuvos magistralinis kelias, jungiantis tris didžiausius Lietuvos miestus, jo ilgis – 311,40 km.

C. Tvora skyrė skirtingų krikščioniškų konfesijų miestiečių kapus

Akmeninė tvora – žymi, kur palaidoti katalikai, cementinė – liuteronai ir pravoslavai.

B. Jaučio rage

A. Gargždų nubudimą

Eina ketvirtieji metai

B. Keltą

1860 metais laikinai  pastatytas keltas, tačiau jis buvo per trumpas ir netiko transportui kelti.

B. Klebono tiltu

Anksčiau žemės už dabartinio tiltelio priklausė bažnyčiai, todėl ir tiltas gavo „Klebono tilto“ pavadinimą.

A. J. Basanavičiaus gatvės

C. Kontrabanda

Nemažai miestelio gyventojų gyveno iš kontrabandos, kuriai gabenti per sieną prasimanydavo įvairiausių būdų, net carinės valdžios muitininkų papirkinėjimą.

B. Karolina Praniauskaitė

A. Šv. Arkangelo Mykolo vardu

A. Kovą su blogiu ir piktosiomis dvasiomis

Pagal Šventąjį Raštą, Šv. Arkangelas Mykolas – kovotojas su blogiu, siekiantis gėrio.

C. Kontrabandininkas

B. Raganinė

C. Kas laimės, kas laimės? – Gargždų „Banga”!

B. Toje pačioje vietoje Nepriklausomybės ąžuoliukas buvo pasodintas tarpukario Lietuvoje

Rinkos aikštėje 1928 metais, švęsdami Lietuvos valstybės atkūrimo 10-metį, gargždiškiai taip pat buvo pasodinę ąžuoliuką.

C. Futbolo klubo „Banga” jubiliejui paminėti

2017 m. skvere, prie kino teatro „Minija“ ir Turizmo informacijos centro, futbolo klubo 50 - ties metų jubiliejaus proga atidengta skulptūra „Banga“.

A. Kapų

B. Futbolo

Ant kino teatro sienos pavaizduoti trys futbolininkai iš žydų komandos „Makabi“.

C. Minijos užtvanka

A. Smetonos prezidentavimo laikais šioje vietoje veikė didelis malūnas ir viena hidroelektrinės turbina.

B. Iš Lenkijos

Pagal senųjų gargždiškių atsiminimus, senųjų kapinių vartus dekoravo Gargždų dvarininkų iš Lenkijos parsikviestas dailininkas.

C. Nebeliko sienos

Po 1923 metų sukilimo, prijungus Klaipėdos kraštą prie Lietuvos, visos muitinės, buvusios prie senosios sienos, su visa įranga ir personalu perkeltos į kitas vietas. Gargždų muitinė buvo įkurta Rusnėje.

A. Apelsinai

Valdžia leisdavo lietuviams per sieną įsivežti porą apelsinų, tačiau pastebėję, jog vyksta „apelsinų kontrabanda“, muitininkai sugalvojo žymėti vaisius, įpjaunant jų žieveles.

C. Evangelikų liuteronų

A. „Bulvė”

C. Su meile reikia gaminti cepelinus

B. Gorbulskis sukūrė muziką dainai „Gargždų cepelinai”.

A. Kepal - Klaus

Gargždų pramoniniame rajone yra Kuršlaukio gatvė. Iki Antrojo pasaulinio karo ten buvo Kuršlaukio kaimas, įsikūręs prie pat Mažosios Lietuvos sienos.

A. Kur šiuo metu yra Vaikų ir jaunimo laisvalaikio centras

C. Zita Paulikienė

Gargždiškė, sertifikuotų tautinio paveldo tradicinių dirbinių kūrėja, senojo audimo amato puoselėtoja.

B. Abiejose kelio pusėse susodinti medžiai

A. Nes ten girdydavo karves

Sovietmečiu nemaža dalis Gargždų miesto individualių namų gyventojų laikė karves, kurios deficito laikais padėdavo išmaitinti šeimą. Šalia Gargždų buvo kelios ganyklos, o viena iš jų – prie Minijos upės.

A. Mažajai Lietuvai

Mažojoje Lietuvoje greta krikštų ant kapų buvo statomi ir kryžiai. Jų formos priklausė nuo vietos tradicijų, turimų žaliavų.

C. Šaltinėlis

B. Gargždų miesto herbo spalvą

2 žvakės

A. Kuršių marios

C. Omega

Minijos upės vingis yra tokios pačios formos kaip ir ši raidė, todėl ši vieta taip ir vadinama.

C. Kalniškės akmuo

Kalniškės akmuo yra gamtinio kraštovaizdžio ir geologinio paveldo objektas.

C. Arminas Narbekovas

Arminas Narbekovas gimė 1965 m. Gargžduose,  2004 m. išrinktas geriausiu pastarųjų penkiasdešimties metų Lietuvos futbolininku. 2006 m. Gargžduose, aikštėje prie savivaldybės, bronzinėje plokštėje įspaustas A. Narbekovo pėdos atspaudas.

B. Turizmo informacijos centras

C. Jono Lankučio

2000 m. gruodžio 28 d. Klaipėdos rajono savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas akademiko Jono Lankučio vardas. Daugiau apie biblioteką ir jos istoriją galite sužinoti – www.gargzdaivb.lt.

C. Vaidu Baumila

A. Robertas Petrauskas

B. Dešinę

B. Medalius, monetas, proginius ženklus

A. Akmenyje

C. Graždanka

Graždanka − kirilicos rašto atmaina, Petro I iniciatyva 1708 m. pradėta vartoti Rusijos pasaulietinėje spaudoje.

A. Svogūnai ir silkė

Cibulynė – tai kaimiška žemaitiška sriuba. Penkiems litrams sriubos reikia: 3 vidutinio dydžio svogūnų, 10 vienetų silkės filė, apie trijų litrų šalto virinto vandens, acto, maltų juodųjų pipirų, krapų, cukraus, druskos ir bulvių, kaip užkandos.

B. Skara

C. Žemaitija ir Mažoji Lietuva

C. Prie laiptelių

C. Plyta

B. Vienuolika

Agluonėnų, Dauparų-Kvietinių, Dovilų, Endriejavo, Gargždų, Judrėnų, Kretingalės, Priekulės, Sendvario, Veiviržėnų ir Vėžaičių seniūnija. 

C. J. Basanavičiaus

Buvusi Prezidento A. Smetonos gatvė dabar vadinasi J. Basanavičiaus gatve.

B. Meškinis česnakas

Meškinis česnakas yra vienas seniausių pasaulyje vaistinių augalų. Šio augalo, pabudę po ilgo žiemos miego, ieško rudieji lokiai.

A. Judrėnų

Judrėnų seniūnija – seniūnija, esanti Klaipėdos rajono pietryčiuose.

A. Benediktas Juodka, Jonas Lankutis ir Jonas Paulauskas.

Pirmieji Gargždų miesto garbės piliečių vardai suteikti Juodkai, J. Lankučiui ir J. Paulauskui.

A. „Gargždai“

Gargždų „Gargždai“ – tai krepšinio klubas,  šiuo metu žaidžiantis NKL pirmenybėse.

A. 1989 - 1990 m. pastatyta postmodernistinio stiliaus mūrinė Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia.

Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia pastatyta atgimimo metais, todėl ir laikoma Gargždų atgimimo simboliu.

C. Maumedžio

Maumedžio mediena labai vertinama statyboje, nes yra labai smalinga, todėl ją galima naudoti  terasų lentelėms, stogų dengimui...

B. Renė

Valdant tėvui Feliksui Renė, o vėliau jų sūnui Eugenijui Renė, Gargždų dvaras suklestėjo.

B. Netoli krepšinio aikštelės „TimeTeam”

Senoji žydų sinagoga iki Antrojo pasaulinio karo stovėjo netoli krepšinio aikštelės „TimeTeam”. Šią vietą žymi meninė instaliacija - šešiakampė Dovydo žvaigždė.

A. Prie Gargždų autobusų stoties

Paminklinis akmuo atminti aukoms buvo pastatytas 1989 m. gruodžio 17 dieną.

A. 92

Reikia įveikti 92 laiptelius.

C. -38,3 °C

Žemiausiai Gargžduose temperatūra krito iki – 38,3 °C.

A. Iš obuolių skiltelių (panaudoti net 73 kg obuolių).

Vėrinys buvo suvertas iš obuolių skiltelių.

A. „Raudonasis švyturys“

Tuo metu Klaipėdos rajono laikraštis vadinosi „Raudonasis švyturys”.

Archyvinė nuotrauka

A. Gargždų krašto muziejaus

Tai Gargždų krašto muziejaus logotipas, XVI amžiaus žemėlapyje pavaizduotas kaip Gargždų miesto žymuo.

A. Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos.

Tai Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos logotipas.

C. Gargždukas

Katino vardas - Gargždukas.

B. Minijos gatvės grindinys

Minijos gatvės trasa istorinėje Gargždų dalyje susiformavo XVIII a. pabaigoje. Gatvė ilgą laiką buvo skiriamąja riba tarp Gargždų dvaro sodybos ir miestelio žemių.

B. Dumplinis

Įdomus faktas. Seniausias fotoaparatas kolekcijoje - 1908 m. pagamintas Anglijoje, o jo detalė dar senesnė – 1907 m. gamybos.

B. „Titanikas“

„Titanikas” - 14 Oskarų laimėjusi epinė drama, tapusi žiūrimiausiu visų laikų filmu „Minijos” kino teatre.

B. Kad geriau praleistų garsą

Skylės ekrano medžiagoje yra reikalingos  gerai garso kokybei užtikrinti.

C. Balandžio 22-ąją

Ši diena - Lenino gimtadienis, ta proga visoje Sovietų Sąjungoje buvo organizuojamos talkos.

A. Tulžys

Tulžys – retas paukštis tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Minijos upės slėnio statūs ir smėlėti krantai  ypač tinkami tulžiams veistis.

A. Maironis

Maironis - kunigas, profesorius, lietuvių romantizmo poetas.

B. Pritvirtintas koplyčios fasadinėje sienoje.

Šventoriuje rastos granito plokštės su epitafijomis pritvirtintos koplyčios fasadinėje sienoje.

C. Astronomijos observatorija

Gargžduose, dvaro svirno bokšte, F. Renė buvo įkūręs astronomijos observatoriją.

A. Mumija

Įdomu tai, kad dvaro muziejuje buvo saugoma autentiška mumija.

A. apie 4000

Naujai įsigytus leidinius dvarininkai veždavo į Gargždų dvaro biblioteką. Joje buvo sukaupta apie 4000 leidinių.

B. Atitinkamai paruošti išdžiovinti augalai

Grafas E. Renė turėjo herbariumą.  Herbariumas (lot. herbarium < herba 'žolė') – išdžiovintų augalų, atitinkamai paruoštų ilgiau išlaikyti, sistematiškai sutvarkytas rinkinys.

C. Būrais ir kuršiais

Pasienyje gyvenę žemaičiai lietuvininkus anapus sienos vadino būrais arba kuršiais.

A. Bona Sforca

Gargždų dvaro valdymą 1534 m. perėmus B. Sforcai, Gargždų miestelio vystymasis paspartėjo.

B. Izraelio

1980 m. Gargždų žydų bendruomenė išleido knygą „Gorzd“.

C. Maskvoje

1792 m. karalius Stanislovas Augustas Gargždams suteikė herbą. Jo originalas yra Maskvoje.

B. J. Basanavičiaus

Iki Antrojo pasaulinio karo apie 50 proc. Gargždų miestelio gyventojų buvo žydai. Daugiausiai jie gyveno dabartinės J. Basanavičiaus gatvės teritorijoje.

A. Raudona spalva primena šio krašto statinius, nes dauguma jų buvo raudonų plytų.

Raudona spalva primena šio krašto statinius, nes dauguma jų buvo raudonų plytų.

A. Lietuvininkams

Agluonėnuose įkurtas Lietuvininkų ąžuolynas.

B. Lietuvių ir vokiečių

Iki Antrojo pasaulinio karo Vanagų bažnyčioje pamaldos vyko lietuvių ir vokiečių kalbomis.

C. Gediminaičių stulpai

Gediminaičių stulpų paminklas-aukuras (skulptorius J. Mickevičius).

A. Klojimo teatras

1983 m. sodyboje įkurtas muziejus ir pirmasis pokario Lietuvoje klojimo teatras, kuris gyvuoja ir lankytojus džiugina nauju repertuaru iki šių dienų.

C. Vyžos

Vyžos paprastai pinamos buvo iš liepų, kadagių, gluosnių, karklų, blindžių karnų. Šis apavas lengvai pagaminamas, tačiau neatsparus.

B. Bobės

Agluonėnuose auga aukščiausias Klaipėdos rajono Bobės ąžuolas.

C. Citata iš Biblijos

Virš kapinių vartų Mažojoje Lietuvoje buvo užrašas su citata iš Biblijos, dažnai dviem kalbomis - lietuvių ir vokiečių.

A. Pietizmas

Pietizmas (lot. pietas — dievobaimingumas, pamaldumas).

B. Upė, Minijos kairysis intakas.

Agluona – upė Vakarų Lietuvoje.

B. Vokietininkais

Vokietininkais Mažosios Lietuvos gyventojai vadino nutautėjusius lietuvininkus.

A. Obelys

Agluonėnų gyventojai didžiuojasi savo obelų sodu.

Jonas, raja, ar, naras, noras, Ona, Saja, NASA, rasa, soja.

B. Lašišinės žuvys

Ilgiausiu šalyje žuvų perplaukimo lataku plaukia lašišinės žuvys.

B. Audimo staklės

Audžiant buvo naudojama šaudyklė su šeiva (ataudų siūlui perkaišioti ir ataudui tiesinti), sprąstis (audiniui išplėsti).

B. Apsauga nuo gaisro

Spėjama, kad skulptūra buvo pastatyta apie 1896 m. po kaimą nuniokojusio gaisro.

B. Nuo 1924 m.

Pirmoji pradžios mokykla Kvietinių kaime, Mineikių sodyboje, buvo atidaryta 1924 m.

C. Vokiečių

Kvietiniuose yra išlikęs vokiečių tiltas per Gargždupio upelį.

A. A. Smetona

Ten apsilankė Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.

B. Maro

Šv. Rokas laikomas ligonių, ypač sergančių maru, globėju. Šios kapinaitės dar vadinamos maro kapinaitėmis.

C. Urnos

Kvietinių kaime rastos urnos su žmonių pelenais. Iš jų viena buvo itin gerai išsilaikiusi ir šiuo metu restauruojama Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje Klaipėdoje.

A. Baltieji tigrai

Šis zoologijos sodas augina retus baltuosius tigrus.

B. Goberiškių užeigos namuose

Goberiškių užeigos namai pastatyti 1914 metais, tai buvo pirmoji stotelė keliautojams pailsėti po ilgos kelionės.

C. Durpių

Nuo Gargždų plento ir Dauparų kaimo į pietus yra apie 6 km² samaninis durpynas.  

B. Žvakių iš natūralaus bičių vaško liejimas.

Toks žvakių liejimo būdas atsirado XIV a. Ant medinio rato buvo sukabinami medvilniniai ar lininiai knatai, ant kurių  tolygiai pilamas vaškas.

A. Perkūnas – griausmo dievas, blogio naikintojas, žemės vaisintojas.

Dovilų seniūnijoje buvo rasta hetitų dievo Tešubo statulėlė (dangaus ir audrų dievas).

A. Po Šv. Martyno

Po Šv. Martyno, ,,šliukeljomarkių“ metu, ūkininkai ir samdiniai rinkosi vieni kitus būsimų metų darbams.

Žuvis

B. Kol susilaukia sūnaus

Tokią galvos puošmeną galėdavo nešioti jaunamartės, kurios dar nesusilaukė vaiko, tiksliau, sūnaus, nes susilaukusios dukters dar galėdavo kyku puoštis.

B. Veikė malūnas ir sandėlis

Dovilų liuteronų-evangelikų bažnyčia pašventinta ir atidaryta 1862 m. Vėliau, sovietinės okupacijos metais, bažnyčia buvo paversta malūnu ir sandėliu.

C. Delmonas

Delmonas (arba dalmonas) – moterų puošni kišenė, austine juostele (rištuvu) rišta prie juosmens būdinga tik Mažajai Lietuvai. Siūtas iš aksomo, šilko, vilnelės, medvilnės.

A. Kafiją (kavą)

Manoma, kad Klaipėdos krašte gyvenantys žmonės turėjo išskirtinį įprotį - 16 val. atidėti visus darbus ir gerti kavą (kafiją).

B. Štrudelis

Obuolių štrudelis yra austrų virtuvės pasididžiavimas. Jo receptas Austrijoje keliauja iš kartos į kartą, o seniausias, užrašytas 1696 m.,  saugomas Vienos bibliotekoje.

C. Dėl jų vartojamo žodžio „šišion”

Šišioniškiais vadinami senieji Klaipėdos krašto gyventojai pagal kraštui būdingą žodį šiš(i)on, šišionais, šišiontais –„čia, šičia“.

A. Vytautas Majoras

Vytautui Majorui Gargždų miesto garbės piliečio vardas suteiktas po mirties 2009-aisiais metais.

B. Kisinių kaimo kapinės

Kisinių kaimo XIX-XX amžiaus etnografinės kapinaitės. Kapinėse paplitę kelių tipų antkapiniai paminklai: ornamentuoti, kaltiniai, lietiniai. Yra išlikusių medinių krikštų.

C. Dovilanas

Legendoje minimas kunigaikštis Dovilanas, kuris narsiai kovėsi su krašte pasirodžiusiais kryžiuočiais.

A. Erikas Mačkus

Erikas Mačkus - pirmasis Klaipėdos krašto lietuvis lakūnas, Lietuvos kariuomenės kūrėjas, savanoris.

A. Mamai išmesdavo puokštę gėlių.

Lakūno žūties metinių minėjimo metu jo garbei lėktuvu virš Dovilų sklandė Šilutės aeroklubo pilotas R. Jurkštas. Jis metė gėlių puokštes, kaip tai darydavo įžymusis doviliškis.

C. Tilžės

Spalvos – žalia, balta ir raudona – perimtos iš Tilžės miesto herbo.

A. Lašupėnai

Vietovė seniau dar minima kaip Lašupėnai (vok. Laschupenn, Laßupehnen). Nuo XVII a. – kaip Dovilai, Doviliškiai.

B. Sovietmečiu nugriauti buvusios Endriejavo bažnyčios šventoriaus vartai.

B. Zuikis

Vakarų lietuviai kiškį vadina zuikiu, t. y., iš kuršių paveldėtu žodžiu.

A. Ant Žvaginių piliakalnio

Sušaudę Ablingos ir Žvaginių kaimo žmones, vokiečiai kaimą sudegino. Gyvi liko tik 20 gyventojų.

A. Šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčioje

Endriejavo Šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčioje pastatyta 15 m aukščio plieninė varpinė, į ją įkeltas kone dvi tonas sveriantis senasis varpas.

B. Iš vardo

Manoma, kad dabartinis pavadinimas kilo iš pirmosios bažnyčios statytojo Andriejaus Radzevičiaus vardo. Dar XX a. tarpukariu miestelio pavadinimas buvo rašomas kaip Andriejavas arba Andriejava.

A. Kaip status!

Anot legendos, bobelė pasakė: Kaip status!

B. Žemaitijoje apsigyveno legendinė Ursinų šeima (lot. ursus – meška).

Manoma, kad Žemaitijos herbo ištakos susijusios su legendine Lietuvos kunigaikščių romėniškosios kilmės teorija. Pagal ją, viena iš Italijos į Lietuvą atsikėlusių giminių buvo vadinama Ursinais (lot. ursus – meška).

B. Ožio

Ožio diena Endriejave kasmet minima lapkričio mėnesį. Senovėje lietuviai šią dieną kviesdavo žiemą.

A. Kutinio

Senovinėmis staklėmis išaustas ilgiausias kutinio takelis, jo ilgis siekė 235 m.

C. Iš ąžuolų lapų

Endriejaviškiai ir miestelio svečiai nupynė 37 m skersmens ąžuolinį vainiką.

B. Antanas Žemgulis

Gargždų miesto garbės piliečio vardas Klaipėdos rajono Jono Lankučio viešosios bibliotekos siūlymu Antanui Žemguliui suteiktas 2008 m.

A. Iš upelio Judrė pavadinimo.

Upelio Judrė srovė prie Judrėnų yra ypač srauni, todėl manoma, kad iš žodžių „judrus“, „vikrus“ bei „judantis“ ir kilo gyvenvietės pavadinimas.

C. Simbolis asocijuojasi su garsiuoju S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiu „Lituanica“ per Atlantą.

Svarstant Judrėnų herbo motyvus, vietos atstovai norėjo jame matyti simbolius, susijusius su lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžiu, Judrės upeliu, mišku, bažnyčia.

A. Sakalas

Etnoskulptūrinė kompozicija „Sakalas“ puošia Judrėnų miestelio centrą.

B. Kastinys

Kastinys – senovės žemaičių patiekalas, skoniu jis primena sviestą ar riebią grietinę su prieskoniais.

A. Darius

Legendinis lietuvių lakūnas, kovų už nepriklausomybę dalyvis gimė 1896 m. Dariaus kaime.

B. Ar lipančių yra? Ar kačiukai jau atako?

Žemaitiškai kalbančiųjų skaičius Lietuvoje yra  apie 0,5 mln., kurių didelė dalis save identifikuoja kaip žemaičius.

C. Steponas Darius ir Stasys Girėnas

 S. Darius su S. Girėnu  perskrido Atlantą ir dėl galutinai nenustatytų priežasčių 1933 m. patyrė avariją. Lėktuvas nukrito, lakūnai žuvo.

B. Vladas Daukša

Vladas Daukša gimė 1882 m. Judrėnuose, Klaipėdos rajone.

A. Indigo

Kuršių aprangoje vyravo tamsiai mėlyna indigo spalva.

B. Kuršiai

Galingiausia ir turtingiausia baltų gentis – kuršiai. Pasirodo, kad prie jūros gyvenę kuršiai buvo tokie patys vikingai kaip ir skandinavai.

B. 16

Iš viso Klaipėdos rajone yra 16 piliakalnių: Antkalnio, Dovilų, Eketės, Gargždų, Gerduvėnų, Jakų, Jogučių, Laistų, Lapių, Maciuičių, Mockaičių, Norgėlų, Skomantų, Veiviržėnų, Vyskupiškių ir Žvaginių piliakalnis.

A. Šv. Antanas Paduvietis

Judrėnų Šv. Antano Paduviečio bažnyčia – katalikų bažnyčia, pastatyta 1780 m.  

B. Steponas Darius

Steponas Darius kartu su sukilėlių būriu 1923 m. įžengė į Klaipėdą.

A. Ietigaliai simbolizuoja XIII a. šio krašto pasipriešinimą germanizacijai.

Ietigaliai simbolizuoja XIII a. šio krašto pasipriešinimą germanizacijai.

C. Dėl požeminių šaltinių

Žemėjantis Olando kepurės skardis kelia nerimą. Čia susitelkę nemažai požeminių šaltinių, kurie pragraužia skardį. Dėl to žemyn šliuožia smėlis, drauge nusivilkdamas medžius su šaknimis.

A. Žemės savininkas buvo olandas.

XVI a. 3–4 dešimtmečiuose nemažai olandų apsigyveno Klaipėdoje, jų meistrai ir dailidės davė pradžią miesto laivų statykloms.

C. Kukuliškių piliakalnis

Kukuliškių piliakalnis – tai visiškai „naujas“ piliakalnis, kurį 2016 m. surado biologas, ekologijos ir aplinkotyros mokslų daktaras Darius Stončius.

B. Placio ežeras

Plazė (Placis) - ledyninės kilmės ežeras, susiformavęs maždaug prieš 10 tūkstančių metų Baltijos ledyninio ežero terasoje.

B. Karklė

C. Į Norvegiją

Įrengimai buvo perkelti į Norvegiją. Netrukus baterija performuota į priešlėktuvinę ir buvo aktyviai naudojama.

Plikiai

A. Baltijinė linažolė

Baltijinė linažolė yra ES mastu saugomas augalas, aptikus augavietę, būtina steigti saugomą teritoriją.

C. Baltijos jūroje, ties Karkle

Užkietėję gintarautojai dažniausiai tyrinėja Baltijos krantą ruože tarp Karklės ir Melnragės, mat į čia srovės suneša gintarą, išjudintą gilinant Klaipėdos uosto farvaterį.

A. Pajūrio regioninis parkas

Pajūrio regioninis parkas yra Vakarų Lietuvoje, prie Baltijos jūros.

B. Jūros pakrantės akmenys

Olando kepurės skardžio pakrantė nusėta akmenimis, kurie silpnina bangų mūšos jėgą ir lėtina kranto eroziją.

C. Litorinos takas

Ties Nemirseta ir tarp Karklės bei Girulių išliko įdomus Litorinos jūros krantas. Užlipus ant jo atsiveria puikus kraštovaizdis - jūra su natūraliai susiformavusiomis kopomis, pajūrio mišku.

A. Šikšnosparniai

Tai į Lietuvos Raudonąją knygą įrašytų šikšnosparnių rūšys.

B. Plocio

Mėgstantiems stebėti paukščius prie Plocio ežerėlio yra pastatytas paukščių stebėjimo namelis.

C. Karklėje

Etnografiniame Karklės kaime yra išlikusios senosios kapinės. Karklė minima nuo 1253 metų.

A. Palikti jį ramybėje

Jei pamatote Baltijos jūros pakrantėje ruoniuką, jokių būdu neikite labai arti. Palikite jį ramybėje. Žmonių dėmesys ruonius trikdo ir gali jiems sukelti stresą.

B. Mamuto

Du iš mamutų kaulų yra saugomi Pajūrio regioninio parko lankytojų centre.

B. Karklė

Karklė – vienintelis žvejų kaimas Lietuvoje prie Baltijos jūros, kuris yra išlaikęs etnografinį savitumą, istoriją ir tradicijas.

A. 24,4 m.

A. Kalotė

Kalotė istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1253 m. Vėliau šiuo vardu buvo vadinamas kaimas ir dvaras (Callathen daß dorff)

B. Reguliuoti žvejybą

1844 m. birželio 26 d. buvo paskelbtas valdžios įsakymas „Dėl prideramos tvarkos žvejybos versle“. Šią datą galima laikyti Kuršių marių burvalčių vėtrungių gimimo diena.

B. Tualetas

Mažojoje Lietuvoje šišioniškių šnekta purtimangu vadintas tualetas.

C. Gotišku

Gotiškas šriftas – viena iš lotyniškojo šrifto rūšių; ornamentuotas, smailiakampis. Juo išspausdinta pirmoji lietuviška knyga M. Mažvydo „Katekizmas”.

A. Vaistinėje

Viduramžiais marcipanai buvo parduodami vaistinėse ir rekomenduotini gydant fizinius ir protinius negalavimus.

A. Popiermalkės

Minijos upe ir Vilhelmo kanalu į Klaipėdos uostą buvo plukdomos popiermalkės.

B. 130 m

Tiltas yra 130 m ilgio, 1,4 m pločio.

B. Taleris

Vilhelmo kanalo iškasimas kainavo apie 1 000 000 sidabrinių talerių.

C. Miško plukdymu

Sielininkystė – miško plukdymo upėmis ir ežerais verslas.

C. Vanaguose

Ieva Simonaitytė gimė 1897 m. Vanagų kaime, Priekulės valsčiuje.

B. 15 m.

Drevernos apžvalgos bokšto aukštis - 15 metrų.

C. Dreverna

Dreverna minima XIII amžiuje. Miestelis buvo svarbus prekybos centras, vykdavo dideli žuvų turgūs. 

A. Svencelė

Svencelė  ypatinga, nes joje linijiškai išsiskiria skirtingi gamtovaizdžio elementai – marios, kopos, nendrynai, atviros pievos ir miškai, vietos miesteliai ir kaimai.

B. Lankupių šliuzas

Lankupių šliuzo paskirtis buvo išlyginti didelius vandens lygio skirtumus per Minijos potvynius.

C.  Priekulėje

Miesto ir žirginio sporto šventė E. Klimovo taurei laimėti vyksta Priekulėje.

A. Varškės pyragą

„Glumzė“. Mažojoje Lietuvoje taip buvo vadinama varškė.

C. Laivadirbys

Jonas Gižas – laivų statytojas, XX a. pradžioje statęs ne tik mažesnes venterines valtis, kurėnus, bet ir didžiausius lietuviškus prekybos laivus – vytines.

B. Santiago de Compostelą

Šv. Jokūbo kelias (isp. Camino de Santiago) – katalikų piligriminis kelias, vedantis į Kompostelos Santjago katedrą.

C. Domas Kaunas

Knygotyrininkas Domas Kaunas parašė vertingų darbų apie Mažosios Lietuvos bibliotekas, spaustuves.

A. Priekulėje

Priekulės Vingio parkas įkurtas XIX a. Jis užima 13 ha teritoriją ir priklauso peizažinių parkų grupei.

B. Iš ten gyvenusio žmogaus pavardės

Priekulės miesto pavadinimas kildinamas iš seniūno Luko Priekulės sodybos, kuri pirmą kartą istorijos šaltiniuose paminėta 1540 m.

C. Muziejus

Ievos Simonaitytės name dabar įkurtas memorialinis muziejus.

A. Ievai Simonaitytei

Priekulės centre stovi paminklas „Šventvakarių Ėvei” – Ievai Simonaitytei.

B. Burvaltės

Plokščiadugnės Kuršių marių žvejų valtys prieškariu vadintos burvaltėmis.

C. Pagal tinklų rūšį

Burvaltėms pavadinimai buvo sugalvoti pagal  tinklus, kuriais naudojosi valtimis plaukę žvejai.

A. Venecijoje

Panašiausias į lietuvių vėtrunges valčių ženklinimas buvo naudojamas Venecijoje.

B. Šventraštis

Šventaraštis lietuvių ir vokiečių kalbomis:

Ant šios Wiets stovėjo nuo 1688 lig 1944

Ewangelikų-Liuteronų Bažnycza, kur

Diewo Žodį sake Lietuvininkų ir

Wokyczių kalbomis.

Paskutinį Sykį Pamaldos cze buvo

1. Oktoberį 1944.

Baznycza tapo Karo Auka į Oktoberį 1944

ir aną wisumai nugrowe 1954,

Alle Diewo Wards pasiliks amžinai.

C. Linas Julijonas Jankus

Linas Julijonas Jankus – Lietuvos tapytojas, gimęs 1946 m. Priekulėje. 

A. Notgeldai

Pirmojo pasaulinio karo ir pokario metais Vokietijoje greta valstybinių pinigų dėl karo ir infliacijos apyvartoje atsirado ir notgeldai.

B. Jau lazdą padėjau, kelionė baigta.

Nuorašas iš I. Simonaitytės testamento:

„Kai išslysiu tuo taku, kuriuo visi išeina, sumeskite kapą mano palaikams prie mano namelio ant Minijos kranto. Bet nestatykite nei kryžiaus, dėl to, kad aš visą amžių po kryžium vaikščiojau. Taip pat atitolinkite visus akmenis nuo kapo. Tegul neslegia jie manęs. Juk sunkus kaip akmuo buvo mano gyvenimas. Leiskite man gulėti tarp linksmų rožių ir gvazdikų. Tegul žydi bijūnai ir gvazdikai. Beje, kaipo pavėsis būtų malonu sidabrinis klevas. O kapo užrašas: Jau lazdą padėjau, kelionė baigtaׅ“, – rašė testamente I. Simonaitytė, kuri visgi 1978 m. buvo palaidota Vilniuje.

C. Iš saldainių popierėlių

Ilgiausias popierinis žaislas „Gyvatėlė Saldainiukė“ buvo suvertas iš saldainių popierėlių. Ilgis – 329,02 m; svoris – 92 kg; skersmuo – 6 cm.

A. Krikštai

Krikštas – tai viena iš pačių seniausių antkapinių paminklų formų Lietuvoje. Krikštai daryti iš medžio, puošti kiaurapjūviu.

B. Vilhelmo

Karaliaus Vilhelmo kanalas - tai 1863-1873 m. iškastas kanalas, tiesiogiai sujungęs Klaipėdos uostą ir Miniją, aplenkiant Kuršių marias.

C. Ąžuolas

Kliošių kraštovaizdžio draustinyje auga ąžuolas - senolis, žymėtas žemėlapiuose įrašu „Bismarckeiche“.

A. Perpelė

Perpelė- reta žuvis, buvo įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą. Šiuo metu Kuršių mariose perpelių populiacija atkurta.

B. Jūrinis erelis

Svencelės apypelkio miškuose peri jūriniai ereliai.

C. Kliošių

Kliošių kraštovaizdžio draustinis užima 2618,88 ha plotą.

A. Vokiečių žandarmerija

Pastate buvo vokiečių žandarmerija, o 1945 -1953 metais - veikė sovietinė vietos saugumo būstinė ir areštinė.

B. Bronackis priklausė masonų ložei.

Bronackis priklausė masonų ložei. Ši koplyčia – vienas iš masonų palikimo objektų Vakarų Lietuvoje.

A. Lašiša

Lašiša simbolizuoja tai, kad seniūnija driekiasi iki Kuršių marių, o Minijos upe neršti kasmet plaukia lašišos.

B. Geležinkelio stotis

XIX a. antroje pusėje buvo nutiestas geležinkelis Klaipėda – Tilžė – Karaliaučius. 1875 metais  Gleicho žemėje pastatyta prabangi geležinkelio stotis.

C. Kabamaisiais

Priekulės seniūnija gali pasigirti vieninteliais rajone esančiais unikaliais ant lynų kabamaisiais tiltais, jungiančiais Minijos krantus.

A. Spaustuvininkus

Johanas Frydrichas Šrioderis 1865 m. įkūrė spaustuvininkų mokyklą.

B. Pūgžlys

Pūkis – tai pūgžlys, ši žuvis dažnai vadinama pradedančiųjų žvejų laimikiu.

C. Mažosios Lietuvos gyventojai neruošė 12 patiekalų.

Mažojoje Lietuvoje nebuvo tradicijos Kūčių vakarą valgyti dvylika patiekalų ir laikytis pasninko.

A. Siuvinėtas

Vyrai juosėdavo ne tik juostomis, bet ir spalvotai siuvinėtais odiniais diržais.

B. Vėgėlė

Pamario gyventojai vėgėles, gaudytas skirtingu metų laiku, virdavo piene, kepdavo ant durpių briketų ar žarijų, šutindavo duonkepėje krosnyje.

C. Iš rabarbarų

„Barborynės“ receptas: rabarbarą supjaustyti kubeliais ir dėti į vandenį virti. Pilti nemažai pieno. Iš miltų ir vandens padaryti kleckus ir dėti į sriubą. Paskaninti cukrumi.

A. Mėsos kukuliais

„Kliopsai“ dabar vadinami mėsos kukuliais.

B. Imanuelio Kanto

Filosofo Imanuelio Kanto senelis Hansas Kantas 1698 m. persikėlė iš Kantvainių į Verdainę prie Šilutės ir ten vertėsi prekyba.

C. Daugiau nei tūkstantis metų

Lūžgalių ąžuolui daugiau nei tūkstantis metų.

A. Juodkrantė

Drevernos mažųjų laivų uostas įsikūręs rytiniame Kuršių marių krante, priešais Juodkrantės gyvenvietę.

C. Saulės simbolis, o saulė – amžinybės, šviesos ir nenuilstamo judėjimo simbolis

Po diskusijų su Lietuvos heraldikos komisijos nariais, nuspręsta herbe vaizduoti saulės simbolį, kuris Lietuvos vietovių heraldikoje įamžintų puikų senosios baltų kultūros artefaktą.

A. Sendvario dvaras

Althof, Ritergutt Althof išvertus iš vokiečių kalbos – reiškia seną dvarą arba Sendvarį.

A. Dinozaurai

Vos už 7 kilometrų nuo Klaipėdos, unikalioje vietoje – dinozaurų parkas „DINO.LT“. Teritorijoje įrengti pasivaikščiojimo takai, pramogų parkas su judančiais ir riaumojančiais dinozaurais.

B. Namas „apverstas“

Apverstas namas Radailiuose - tai ant stogo pastatytas namas, kuriame viskas aukštyn kojom.

C. Radijo stoties

Klaipėdos radijo stotis – radiofoninė stotis Jakuose, veikusi 1936-1944 m. ir transliavusi radijo programas, skirtas klausytojams Klaipėdos krašte.

A. „Tėvynė mūsų turtas, kraujas ir gyvybė“.

Herbo simbolika – ant žiro, atgal atsigręžęs kardu ginkluotas raitelis „atspindi susirūpinimą dėl Tėvynės ateities ir supratimą, kad nuo gresiančio pavojaus galima apsiginti tik ginklu“.

C. Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimą

Skomantų piliakalnio viršutinėje dalyje pastatytas obeliskas, skirtas Didžiosios ir Mažosios Lietuvos susijungimui įamžinti.

A. Sekretas

Šv. Jurgio koplyčios legendos sekretas yra padarytas ant senų ūkinių pastatų durų, surinktų iš vietinių žmonių. Kompozicija padaryta iš molio šamoto, medžio gabalėlių, senų rakandų bei kitų detalių.

B. Durimis

Veiviržėnai yra pasipuošę menininkų dekoruotomis senomis durimis. Duryse galima išvysti istorinių momentų, susijusių su žydų gyvenimu, Oginskių vizitais, signataru Jurgiu Šauliu ir kt.

B. Veiviržėnuose

C. Jurgis Šaulys

Jurgis Šaulys (gimė 1879 m. Balsėnuose) - Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas, filosofijos daktaras.

A. Muilo virimo

Populiariausia edukacija – muilo virimo edukacija.

B. Šv. Apaštalo Evangelisto Mato

Veiviržėnuose yra Šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčia. 

C. Košių

Mėgstamiausias žemaičių valgis – košė iš ruginių arba kvietinių miltų, verdama piene arba vandenyje, priedas prie košės – rūgpienis ir duona, rečiau – aguonų pienas; kruopų košė su bulvių tarkiais ir kt.

A. Šiupinys

Šiupinys yra bene seniausias Mažosios Lietuvos senbuvių žemdirbių patiekalas, žinomas nuo priešistorinių laikų. „Šiupinys“ iš  žodžio „čiupas, šiupas“ – „truputis to, truputis ano“.

B. Koplytstulpis

Koplytstulpis – memorialinis statinys. Tai maždaug apie 3 - 4 m aukščio stiebas, kurio viršūnėje pritvirtinta keturkampė su medinėmis skulptūrėlėmis koplytėlė, užsibaigianti kryželiu.

B. Raudonųjų ir baltųjų dvaro vartų kolonas.

Herbe pavaizduotos dvi raudonųjų ir baltųjų Vėžaičių dvaro vartų kolonos.

A. Pažvelsio

Butkų Juzė (tikroji pavardė Juozas Butkus)  gimė 1893 m. Pažvelsyje.

B. Mažoji Šveicarija

Lapių apylinkės dėl savo vaizdingumo ir kalvotumo vadinamos Mažąja Šveicarija.

C. Slidinėjimo trasa

Utrių kalnas - pirmas ir vienintelis slidinėjimo kurortas, įsikūręs Klaipėdos rajone, Utrių kaime.

A. Pasiuvo ilgiausią skarelę.

Lapių bendruomenė šventei „Močiutės gėlėta skarelė“ pasiuvo ilgiausią skarelę iš 81 skiautės gėlėtų audinių ir papuošė 40 cm ilgio kutais (80,46 m2 ploto).

A. Oninės

Manoma, jog 1914 m. ūkininkų šeima iš Pajuodupio kaimo Vėžaičių bažnyčiai paaukojo anksti mirusios dukros kraitį. Ta proga mirusiosios globėjos dieną jos garbei buvo aukotos mišios ir nuo to laiko švenčiami Šv. Onos atlaidai.

C. Šv. Kazimiero bažnyčią

Vėžaičių dvarininkas K. Volmeris 1784 m. pastatė medinę Vėžaičių Šv. Kazimiero bažnyčią. 

A. 300

Dvaras net 300 metų priklausė grafams Volmeriams. Per šį laikotarpį Vėžaičių dvarą valdė keturios Volmerių kartos.

B. Kad pajėgs išlaikyti būsimą žmoną ir vaikus.

E. Volmeris nustatė, kad norintys vesti dvaro bernai turi sumokėti 15 sidabrinių rublių į dvaro kasą arba jam pristatyti trijų ūkininkų garantinį raštą, kad pajėgs išlaikyti būsimą žmoną ir vaikus.

C. Vyro Edvardo Volmerio atminimui.

Dvaro sodybos koplytėlė yra skirta E. Volmeriui. Pasakojama, kad šioje vietoje, kur dabar stovi koplytėlė, 1883 m. grafą subadė jautis.

A. Arklidės

Šiuo metu geriausiai išlikusios iš dvaro ansamblį sudarančių pastatų yra buvusios arklidės. Arklidės statytos 1908 m. Šiandien čia įsikūręs Vėžaičių kultūros centras ir biblioteka.

B. Baltieji ir raudonieji

Įvažiavimą į Vėžaičių dvarą supa pietiniai, vadinamieji baltieji, ir šiauriniai, vadinamieji raudonieji,  vartai.

C. Masonų

L. Volmeris priklausė Raseinių Palemono masonų ložei.

A. Šventojo paveikslas

Abrūzdielis (abruozdos) – šventojo paveikslas, kabinamas ant sienos.

B. Vežaitis

Pavadinimas kildinamas iš nepaliudyto asmenvardžio Vežaitis daugiskaitos (plg. pavardė Vėžys).