Knygos „Vytautas Majoras“ sutiktuvės

      Lapkričio mėnesį Klaipėdos rajone iškilmingai sutikta knyga „Vytautas Majoras“. Šis reprezentacinis leidinys – tai vieno iškiliausių mūsų krašto tautodailininko, Šimtmečio žmogaus, Gargždų miesto garbės piliečio, įvertinto Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino Ordinu, Ievos Simonaitytės premija ir daugybe kitų apdovanojimų – darbų, kūrybos ir gyvenimo apžvalga.

Pristatymuose susirinkusiųjų klausytojų gausa įrodė, kad liaudies meno kūrėjas vis dar gyvas atmintyje. Nors praėjo dvylika metų nuo jo mirties, žmonių susidomėjimas meistru, monumentaliąja medine skulptūra bei išpuoselėta unikalia sodyba nė kiek nesumenko.
     Vytautas Majoras – liaudies meistras, Lietuvos šimtmečio šviesulys, gėrio ir grožio kūrėjas bei skleidėjas, pavyzdys ir mokytojas. Neatsitiktinai knygoje metaforizuojama, kad Vytautas savo stiprybe, ištverme, išgyvenimais primena lietuvišką ąžuolą. Ąžuolas jo garbei pasodintas Dovilų Lietuvos šimtmečio ąžuolyno parke. Ten atidengtas paminklas-simbolis „Dovilano žvaigždė“, kurią sukūrė Petras Normantas. Jis skirtas įamžinti šio krašto istorinę praeitį ir iškilius jo žmones, darbais ir idėjomis puoselėjusius modernios mūsų valstybės viziją. „Sidabrinė gija“ ir jo vadovė Birutė Palubinskienė, pasiūlė aplink šį paminklą sodinti ąžuolus Dovilų kraštą garsinusiems žmonėms atminti. Tokios garbės nusipelnė buvęs ilgametis evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Ferdinandas Radtkė, pirmasis iš Mažosios Lietuvos kilęs Lietuvos kariuomenės karo lakūnas Erikas Mačkus ir medžio skulptorius Vytautas Majoras.
     Knygą išleido Jono Lankučio viešoji biblioteka Klaipėdos rajono savivaldybės lėšomis. Publikuojami laiškai, dokumentai, nuotraukos, žmonių, artimai bendravusių su Vytautu Majoru, prisiminimai, atskleidžia įvairiapusišką Vytauto Majoro asmenybę. Leidinį sudaro trys dalys. Pirmoji – glausta Vytauto Majoro gyvenimo istorija, čia aprašyti svarbiausi įvykiai, jo darbai, apdovanojimai, šeima; kita – žmonių, artimai bendravusių su tautodailininku, pateikti atsiminimai; trečioji dalis – spalvotų nuotraukų lankas, kuriose galima rasti arti šimto Vytauto Majoro darbų. Darbų nesuskaičiuojama galybė, ne visus juos galima pamatyti, nes kai kurie iškeliavo į užsienį, kiti neatlaikė laiko išbandymų.
     Lietuvoje Vytautas Majoras žinomas kaip monumentalių skulptūrų kūrėjas. Daugelis žino skulptūrą „Žemaitis“, pastatytą ant Skomantų piliakalnio, „Palangos Juzę“ M. Valančiaus tėviškėje, paminklą 1863 metų sukilėliams, M. K. Čiurlionį, Herkų Mantą. V. Majoras buvo unikalaus Ablingos memorialo idėjos sumanytojas ir generatorius. 1972 m. liepos mėnesį susirinkę į kūrybinę stovyklą drožėjai sukūrė 30 ąžuolo skulptūrų ansamblį, simbolizuojantį žmonių tvirtumą ir nemirtingumą, smerkiantį fašistų smurtą, reiškiantį tikėjimą pergale. Ablingai Lietuvoje buvo skiriamas ypatingas dėmesys, apie šį memorialą prirašyta eilė straipsnių, išleistos knygos, sukurti dokumentiniai ir meniniai filmai. Pakylėjimo metu čia važiuodavo ekskursijos iš visos Sovietų Sąjungos, o spaudoje apie šį memorialą pirmieji parašė prancūzai. Virginijus Jocys knygoje ‚‚Žemaičių kultūros savastys. Nuo Vilniaus kalvų prie baublio slenksčio“ primena, „kad menotyroje jau nusistovėjo tautodailės fiksavimo riba ir terminas – iki Ablingos ir po jos“.
     Knygos sutiktuvėse dalyvavę šeimos nariai, giminaičiai, artimiausi bičiuliai ir jį pažinoję žmonės didžiavosi, kad Vytauto darbai išgarsino Jurgių kaimą visoje Lietuvoje. Prisiminė, kad su juo buvo galima kalbėtis bet kokia tema, jis – žmogus – idėjų bazė ir linksma asmenybė. Darbe Vytautas mokėjęs organizuoti liaudies meistrų darbą ir poilsį. Jis buvęs charizmatiška, darbšti ir talentinga, tuo pačiu paprasta ir nuoširdi asmenybė. Su juo buvo gera namiškiams, svečiams, nesvarbu tai paprasti žmonės, ar valdžios atstovai. Pristatymuose išsakyti prisiminimai iškėlė reikiamybę tęsti medžiagos rinkimą apie Vytautą Majorą ir raginimą turinčius nuotraukų, darbų, prisiminimų bendradarbiauti. Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio biblioteka planuoja suskaitmeninti visą surinktą medžiagą apie Vytautą Majorą.

     Giedrė Ilginienė

     Nuotraukos - Jono Lankučio viešoji biblioteka