Svetingų žmonių šalis - Violetos Harvey fotografijų parodos „Tolima Artima Portugalija“ pristatymas

     Kovo 6 dieną Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje vyko Violetos Harvey fotografijų parodos „Tolima Artima Portugalija" pristatymas. Parodos autorė kurį laiką gyveno spalvingoje Portugalijoje, tad apie šią svetingų žmonių šalį žino daug įdomių istorijų. Susirinkusieji žavėjosi ne tik parodos, bet ir ekrane rodomomis nuotraukomis, širdis virpino ilgesingos tolimosios šalies fado dainos.

Fotografė papasakojo, kad fado – liaudies muzikos forma, liūdna daina, lydima dviejų gitarų: klasikinės ir portugališkosios. Fado dainuoja tiek vyrai, tiek moterys ir šio dainavimo jokioje mokykloje nemokama – ji perduodama iš lūpų į lūpas. Portugalai – itin šilti, tikintys ir šeimyniški žmonės. Jiems visai nesvarbu kaip tu atrodai – ar storas, ar plonas, ar be dantų, ar su suplyšusiais rūbais... Jie tiesiog myli žmones. Sekmadieniais jie būtinai eina į bažnyčią, o po mišių šventoriuje netyla pokalbiai.
Šalis neturtinga, tad geresnio gyvenimo portugalai ieško svečiose šalyse, bet jie vyksta nenoriai, nes tarp jų itin glaudūs šeiminiai ryšiai -  geriau turėti mažiau pinigų, bet būti kartu su visa šeima.
Jie labai draugiški ir svetingi - vaikščiodama ji pamatė žilą senučiukę, žvelgiančią pro langą ir paklausė ar gali ją nufotografuoti. Senutė mielai sutiko ir po fotografavimo pakvietė užeiti į savo namus, kur aprodė savo ūkelį: lysves daržovių, kopūstų ir auginamus triušius bei tarp lysvių ištiestus kilimėlius (tam, kad purvas į namus nesineštų). Prisiminė ir autobusų stotelėje sutiktas moteris, kurios autobuso vairuotojo vis prašė palaukti, kad galėtų svetimtautes lietuves įsodinti į joms reikalingą autobusą.
Portugalija – rojus maisto ir vyno gerbėjams. Maistas – itin kokybiškas. Įdomu tai, kad nors ši šalis -  jūrinė valstybė, tačiau šios šalies gyventojai dideli mėsėdžiai, geriantys daug vyno. Tačiau parodos autorei neteko matyti girtų portugalų (išskyrus studentus), jie moka mėgautis. Beje, „jei norite pajusti tikrą Portugalijos skonį, sočiai  ir nebrangiai pavalgyti, pajusti žmonių šilumą ir gerumą – keliaukite į Portą ir šiaurinę šalies dalį“.
Parodos autorė papasakojo ir apie pastatų architektūrą, šaligatvių plyteles, kurios puošiamos įvairiais piešiniais, daugiausia gaidžio, kuris portugalams simbolizuoja laimę, šviesą ir tiesą, apie miesto skalbyklas, kasdienį gyvenimą. Kai Portugalijoje apsilanko jos draugai, ji būtinai juos nuveda į kapines – tai tarytum mirusiųjų miestai: juose daug kriptų, matyti atvirai sudėti karstai ir nesijaučia jokio blogo kvapo.
Parodos lankytojai dar ilgai grožėjosi spalvingomis fotografijomis, klausėsi pastebėjimų ir patarimų, ką verta aplankyti, pamatyti nuvykus į Portugaliją ir dėkojo autorei už galimybę „sušilti“ bei nepamiršti savo gimtosios šalies – Lietuvos.


Živilė Markutė-Armalienė
Nuotraukos – Giedrė Ilginienė