Žemgulis Antanas

  • Spausdinti

 

 

      Antanas Žemgulis gimė 1932 m. liepos 5 d. Klaipėdos rajone, Pajuodupio kaime (gimtoji sodyba seniau buvo vadinama Meškine). Šeimoje augo devyni vaikai, kurie visi pakrikštyti Gargždų bažnyčioje. Antanas – septintas. Tėvai ypač vertino vaikų gebėjimus bendrauti tarpusavyje, su kaimynais ir kitais žmonėmis. Eigulio šeima pirmoji kaime įsigijo radijo imtuvą, dviratį, porą armonikų, prenumeravo keletą laikraščių ir žurnalų. Tėvas Feliksas Žemgulis 1928 metais, minint Lietuvos nepriklausomybės 10-metį, buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos prezidento Antano Smetonos jubiliejiniu medaliu. Tą medalį vaikai sugebėjo išsaugoti per karą ir visas okupacijas.

    „Literatūra visada traukė. Perskaitę knygas iš Sadauskų bibliotekos netgi patys bandėme kurti romanus ir apysakas. Tada atrodė, jog Stendalis, Diuma ar Džekas Londonas neliktų abejingi mūsų kūrybai... Tie žaidimai davė naudos, o „žala“ buvo tik ta, kad likome neperskaitę sovietinių autorių knygų“ – prisimena Antanas Žemgulis. – Beje, visada mielai klausydavausi vykusiai parašytų bendramokslių, tarp jų ir Jono Lankučio, rašinių. Dabar suprantu, kaip miela sulaukti literatūros žinovų ir autoritetų dėmesio.“

      Išliko ir liūdnų prisiminimų. Rizikuodami pakliūti enkavedistams, miestelio vaikai vogčiomis stebėdavo Rinkos aikštėje ar NKVD būstinės kieme sumestus sušaudytų partizanų kūnus. Keletas bendraklasių už antisovietinę veiklą buvo nuteisti nuo 10 iki 25 metų katorgos Sibire. A. Žemgulis prisimena, kaip mokiniai buvo svarstyti pedagogų tarybos posėdyje už komjaunuolių autoriteto žeminimą, bažnyčios lankymą ir kažkokią neįvardytą „antisovietinę propagandą“...

     1966 m. Antanas Žemgulis baigė Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą ir įgijo biologijos mokytojo specialybę. Net tris dešimtmečius – nuo 1962-ųjų iki 1992-ųjų vadovavo Endriejavo vidurinei mokyklai. Viso pedagoginio darbo stažas beveik penkiasdešimt metų. Jis mylimas ne tik buvusių kolegų ir mokinių, bet yra ir Endriejavo bendruomenės autoritetas (endriejaviškių himno autorius), istorijos žinovas, fotografas, parašęs ir išleidęs 6 knygas – poezijos rinkinį „Rasota Laiko brydė“ (2002 m.), istorinę apysaką ir poemą „Žemaičiai, Žvelsa ir Žvaginis“ (2003 m.), biografinių novelių rinkinį „Pokario akademijos: XX amžiaus rekrūtai“ (2005 m.), humoristinių eilėraščių rinkinį „Ir pabiro rupūs miltai“ (2006 m.), kartu su kolegomis – mokyklos istorijos apybraižą „Endriejavo mokykla laiko vingiuose“ (2006 m.), ornitologo mėgėjo prisiminimų ir apmąstymų knygelę „Gamtoje – ne vienišas“ (2007 m.).

    Endriejavo vidurinės mokyklos auklėtinė, edukologijos daktarė Zina Ruškytė-Petrikienė ilgametį mokyklos direktorių prisimena taip: „Kai jis pamokos metu užsisvajodavo, mes suvokdavome, jog kažką mąsto. Negalima trukdyti... Jau tada įtariau jį esant poetu. Savo talento ilgai neatskleidė. Bet tai, ką kūrybos žmogus savyje nešioja, anksčiau ar vėliau vis tiek prabunda... Žemės ir kosmoso ryšius pajusdavome kiekvieną astronomijos pamoką. Mokytojo Žemgulio požiūris į dangaus kūnus buvo kažkaip sudvasintas, skatinantis ir mus ieškoti vis naujų žvaigždynų. O kad pats mums ryškiausia žvaigžde buvo, to gal ir nenujautė...“

    Visa endriejaviškių pedagogų Žemgulių šeima yra parengusi spaudai pasakojimus apie Endriejavo apylinkių gamtą, geologinę praeitį, hidrologiją, švietimą, kaimiečių buitį, kulinarinį paveldą leidiniui iš serijos „Lietuvos valsčiai“.

    Antanas Žemgulis gerai žinomas kaip gamtininkas-ornitologas. Su fotoaparatu išvaikščiotos Endriejavo pelkės, ežero pakrantės ir apylinkių miškeliai. Keli dešimtmečiai yra Ornitologų draugijos narys, nuosekliai stebi paukščius ir gyvūniją pasirinktose Endriejavo, Vėžaičių, Veiviržėnų, Judrėnų teritorijose. Stebėjimų duomenis teikia „Lietuvos Raudonosios knygos“ ir tarpinio jos varianto – „Raudonieji lapai“ leidėjams. Stebėdamas paukščius Vakarų Lietuvoje, bendradarbiauja su Ventės rago paukščių žiedavimo stoties ornitologais. Keturiolika autorinių pranešimų išspausdinta 1999 metais išleistame Klaipėdos krašte perinčių paukščių atlase.

    Už nuopelnus kaimo bendruomenėms puoselėjant kaimo moralę bei tradicines žmoniškąsias vertybes pedagogui Antanui Žemguliui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos organizuotame konkurse „Lietuvos kaimo spindulys-2005“ tapus nugalėtoju, įteikta skulptūrėlė „Šviesos angelas“ bei laureato diplomas. Antanas Žemgulis apdovanotas ir Gargždų miesto atminimo ženklu.

    Gargždų miesto garbės piliečio vardas Klaipėdos rajono Jono Lankučio viešosios bibliotekos siūlymu Antanui Žemguliui suteiktas 2008 m.